Užsandarinkite visas angas ir plyšius

Vienas svarbiausių žingsnių kovojant su pelėmis – užkirsti joms kelią patekti į namus. Net jei jau naudojate spąstus ar atbaidymo priemones, nepašalinus patekimo vietų problema kartosis. Pelės yra itin lankstūs gyvūnai – jos gali pralįsti pro vos 0,5–1 cm pločio plyšį. Jei galva telpa – tilps ir visas kūnas.

Dažniausiai pelės į namus patenka per pamatų įtrūkimus, nesandarumus tarp grindų ir sienų, skyles aplink vandentiekio ar kanalizacijos vamzdžius, ventiliacijos angas ar net po lauko durimis, kurios nevisiškai priglunda prie grindų. Taip pat verta patikrinti rūsio langelius, garažo vartus ir vietas, kur į namą įvedami kabeliai ar interneto laidai.

Pirmiausia kruopščiai apžiūrėkite namo išorę. Patikrinkite pamatus, kampus, vietas aplink vamzdžius ir durų slenksčius. Viduje atkreipkite dėmesį į spinteles po kriaukle, katilinę, sandėliukus ir rūsį. Jei matote net mažą tarpą – laikykite jį potencialia patekimo vieta.

Mažesnes skyles efektyviai galima užkimšti plienine vata. Tai viena geriausių priemonių, nes pelės jos negraužia – aštrūs metaliniai pluoštai joms neįveikiami. Ant viršaus papildomai galima užtepti hermetiko ar silikono, kad sandarinimas būtų tvirtesnis ir ilgalaikis.

Didesniems plyšiams ar ertmėms tinka sandarinimo putos. Tačiau rekomenduojama jas naudoti kartu su metaliniu tinkleliu ar plienine vata, nes vien tik putą pelės gali apgraužti. Ventiliacijos angoms verta įrengti metalines groteles su smulkiu tinkleliu.

Nepamirškite ir durų – jei po jomis matosi šviesa, tikėtina, kad ten gali pralįsti ir pelė. Tokiu atveju verta įrengti specialias durų sandarinimo juostas ar metalinius slenksčius.

Šis žingsnis yra esminis. Jei nepašalinsite patekimo kelių, net ir sugavus kelias peles jų vietą greitai užims kitos. Tinkamai užsandarinti namai – tai ilgalaikė prevencija, kuri padeda išvengti ne tik pelių, bet ir kitų smulkių kenkėjų.

Pašalinkite maisto šaltinius

Pelės apsigyvena ten, kur randa lengvai prieinamo maisto. Net jei namuose švaru, užtenka kelių neapsaugotų produktų ar nepastebėtų trupinių, kad graužikai nuspręstų čia įsikurti. Todėl vienas svarbiausių žingsnių – visiškai eliminuoti maisto prieinamumą.

Pirmiausia atkreipkite dėmesį į produktų laikymą. Kruopas, miltus, cukrų, grūdus, makaronus ar gyvūnų pašarą laikykite sandariuose plastikiniuose, stikliniuose ar metaliniuose induose su gerai priglundančiais dangčiais. Originalios popierinės ar plonos plastikinės pakuotės pelių nesustabdo – jos lengvai pragraužiamos.

Virtuvėje ir sandėliuke stenkitės nepalikti maisto atvirai per naktį. Net vaisiai dubenyje ar neuždarytas duonos maišelis gali tapti viliojančiu kvapu. Ypač atsargūs būkite su naminių gyvūnų maistu – dubenėlius su likučiais geriau išplauti ar uždengti.

Labai svarbu reguliariai išnešti šiukšles. Atliekų kibiras turėtų turėti sandarų dangtį, o jei gyvenate nuosavame name – lauko konteineriai turėtų būti uždaryti ir laikomi kiek toliau nuo įėjimo į namą.

Kasdienė tvarka taip pat atlieka lemiamą vaidmenį. Kruopščiai valykite stalviršius, grindis, vietas po spintelėmis ir buitiniais prietaisais. Net nedideli trupiniai ar išbyrėjusios kruopos gali tapti pakankamu maisto šaltiniu. Pelėms nereikia daug – jos minta mažais kiekiais, bet dažnai.

Naudokite spąstus

Spąstai – vienas greičiausių ir efektyviausių būdų sumažinti pelių skaičių namuose. Skirtingai nei atbaidymo priemonės, spąstai padeda tiesiogiai kontroliuoti situaciją ir leidžia aiškiai matyti rezultatą. Tačiau svarbu juos naudoti teisingai – netinkamai pastatyti ar retai tikrinami spąstai gali būti neveiksmingi.

Šiandien galima rinktis iš kelių tipų spąstų. Mechaniniai spąstai yra klasikinis ir dažniausiai naudojamas variantas. Jie veikia spyruoklės principu ir greitai sunaikina pelę. Tai paprastas, nebrangus ir patikimas sprendimas, tačiau juos reikia statyti atsargiai, ypač jei namuose yra vaikų ar augintinių.

Gyvos gaudyklės skirtos tiems, kurie nenori naikinti gyvūno. Tokie spąstai leidžia sugauti pelę gyvą ir ją išleisti toliau nuo namų, pavyzdžiui, miško teritorijoje. Vis dėlto svarbu tai padaryti pakankamai toli (bent kelių kilometrų atstumu), nes pelės geba grįžti į ankstesnę buveinę.

Elektroniniai spąstai – modernesnis sprendimas. Jie veikia baterijomis ir sunaikina pelę elektros impulsu. Šie spąstai yra higieniškesni, nes nereikia tiesioginio kontakto, o pats procesas vyksta uždaroje dėžutėje.

Labai svarbu tinkamai pasirinkti vietą. Pelės instinktyviai juda palei sienas, grindjuostes ir kambarių kampus – jos vengia atvirų erdvių. Todėl spąstus statykite būtent šiose vietose: už spintelių, šalia šaldytuvo, sandėliuke, rūsyje ar garaže. Geriausia juos statyti statmenai sienai, kad masalas būtų arčiausiai galimo judėjimo tako.

Masalui tinka stipraus kvapo produktai. Žemės riešutų sviestas dažnai laikomas vienu efektyviausių pasirinkimų, nes jis lipnus ir sunkiai nuimamas nuo spąstų. Taip pat galima naudoti sūrį, grūdus ar net šiek tiek šokolado. Svarbu nepadauginti – pakanka labai mažo kiekio, kad pelė užkibtų.

Spąstus būtina reguliariai tikrinti, geriausia kasdien. Jei pelė sugauta, ją reikia saugiai pašalinti, o spąstus – išvalyti ir, jei reikia, pakeisti masalą. Jei per kelias dienas rezultato nėra, verta pakeisti vietą ar masalo tipą.

Naudojant spąstus svarbiausia kantrybė ir nuoseklumas. Dažnai reikia kelių dienų, kol pelės pripranta prie naujo objekto aplinkoje. Tinkamai naudojami spąstai gali būti labai veiksminga priemonė, ypač kartu su sandarinimo ir higienos priemonėmis.

Natūralios atbaidymo priemonės

Jeigu pastebėjote tik pavienes pelių veiklos žymes – pavienius trupinius, lengvą šiugždėjimą ar vieną kitą išmatų pėdsaką – verta pradėti nuo švelnesnių, natūralių priemonių. Jos labiau tinka prevencijai arba ankstyvai problemai spręsti, kai graužikai dar nespėjo įsitvirtinti namuose.

Pelės turi labai jautrią uoslę, todėl stiprūs, aitrūs ar intensyvūs kvapai joms yra nemalonūs ir gali priversti ieškoti kitos vietos. Būtent šiuo principu ir veikia natūralios atbaidymo priemonės.

Viena populiariausių – pipirmėčių eterinis aliejus. Pakanka užlašinti kelis lašus ant vatos gumulėlių ar medvilninių tamponų ir išdėlioti juos tose vietose, kur įtariate pelių judėjimą: spintelėse, sandėliuke, po kriaukle, rūsyje ar prie galimų plyšių sienose. Kvapą reikėtų atnaujinti kas kelias dienas, nes jis palaipsniui išgaruoja.

Levandų maišeliai taip pat gali padėti atbaidyti graužikus. Nors levandos mums asocijuojasi su maloniu aromatu, pelėms jis gali būti per intensyvus. Džiovintas levandas ar kvapnius maišelius galima dėti į stalčius, maisto laikymo spinteles ar palėpę. Tai papildomai suteiks namams gaivumo.

Actas – dar viena paprasta ir lengvai prieinama priemonė. Juo galima išplauti grindis ar paviršius tose vietose, kur galimai lankėsi pelės. Acto kvapas neutralizuoja jų paliekamus kvapų pėdsakus, pagal kuriuos jos orientuojasi ir žymi teritoriją. Tačiau svarbu žinoti, kad acto kvapas gana greitai išsisklaido, todėl procedūrą gali tekti kartoti.

Natūralias priemones geriausia naudoti ten, kur pastebėjote pelių veiklos požymių – palei sienas, kampuose, sandėliukuose ar prie maisto laikymo vietų. Vis dėlto jos veikia tik kaip atbaidymas, o ne problemos sprendimas, jei pelės jau apsigyvenusios. Esant didesnei infestacijai, natūralias priemones reikėtų derinti su angų sandarinimu ir spąstais.

Palaikykite tvarką kieme ir rūsyje

Pelės dažnai apsigyvena rūsiuose, garažuose ar malkinėse.

• Nelaikykite šiukšlių ir senų dėžių
• Malkas kraukite bent 30 cm nuo namo sienų
• Sandariai uždarykite rūsio langus
• Reguliariai tikrinkite sandėliavimo vietas

Kuo mažiau slėptuvių – tuo mažiau šansų, kad pelės apsigyvens.

Kada kreiptis į specialistus?

Jeigu:

• Girdite nuolatinius garsus sienose
• Randate daug išmatų
• Problema kartojasi

Tuomet verta kreiptis į profesionalias deratizacijos tarnybas. Jos ne tik pašalins problemą, bet ir nustatys patekimo vietas.

The post 5 patarimai, kaip atsikratyti pelių namuose appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Pelės, žiurkės, kiaunės ar voverės, kartais ir katės ieško šiltų bei jaukių vietų, o jomis neretai tampa garažuose, kiemuose ar net prie daugiabučių stovinčios transporto priemonės.

„Rudenį automobiliuose dažnai apsilanko nelaukti svečiai – graužikai bei sparnuočiai. Jie pažeidžia laidus, žarneles, apgadina interjerą, o kartais net paralyžiuoja visą transporto priemonės veikimą”, –  kalba draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Graužikai slepiasi po variklio dangčiu

Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, kad rudenį graužikai ieško šiltos ir saugios vietos, todėl automobilio variklio skyrius jiems tampa idealia prieglauda.

Čia jie ne tik slepiasi, bet ir įsikuria gūžtas bei graužia laidus, vakuumines žarneles, aušinimo ar kuro sistemų dalis.

Pažeidimai gali sukelti rimtų gedimų – nuo variklio perkaitimo iki visiško užvedimo sistemos sutrikimo”, – sako V. Katilienė.

Būtent laidų pažeidimai, pasak draudimo bendrovės atstovės, sudaro didžiausią dalį fiksuojamų žalų. „Naujesnių automobilių laidų izoliacija gaminama iš ekologiškų medžiagų, pavyzdžiui, sojos ar kukurūzų pagrindu, todėl ji graužikams atrodo tarsi maisto šaltinis.

Pasekmės gali būti itin nemalonios – nuo elektros sistemos, variklio užvedimo problemų iki saugos sistemų, pavyzdžiui, oro pagalvių, veikimo gedimų.

Tačiau nuostoliai nesibaigia ties elektros instaliacija. Graužikai kanda aušinimo skysčio žarneles, stabdžių vakuuminius vamzdelius. Tokie pažeidimai gali kelti realų pavojų vairuotojo bei keleivių saugumui“, – aiškina draudikė.

Nors, pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, graužikai, turėdami galimybę rinktis, pirmiausia ėda skaniausią maistą, tačiau kai jo trūksta, graužia bet ką.

„Pajunta neįprastą kvapą ir ragauja“, –  sako S. Paltanavičius, paklaustas, dėl ko graužikai graužia, iš pažiūros, nevalgomas medžiagas, tokias kaip laidai.

Pasak V. Katilienės, graužikai į automobilio vidų gali patekti per ventiliacijos angas, plyšius ar net neuždarus langus.

„Viduje jie ieško minkštų medžiagų lizdui, todėl pridaro žalos ir automobilio salonuose – plėšo sėdynių užvalkalus, kilimėlius, garso izoliacines medžiagas, o jų paliktos išmatos bei kvapai kelia vairuotojams papildomų rūpesčių.

Vairuotojams neretai tenka ne tik kreiptis dėl gedimų, bet ir atlikti kruopštų automobilio salono valymą ir dezinfekciją”, – pabrėžia draudimo bendrovės atstovė.

Paukščių migracija reikalauja vairuotojų atidumo

Pasak draudikės, sparnuočiai taip pat neretai apgadina automobilius. „Dažniausiai varninių šeimos paukščiai palieka žymes ant automobilio stogo, kapotų ar veidrodėlių, tačiau rimtesni nuostoliai atsiranda, kai jie smulkesni sparnuočiai įsirengia lizdus po variklio dangčiu arba oro įsiurbimo sistemose.

Lizdai iš sausų šakelių, plunksnų ir lapų gali užkimšti ventiliacijos sistemą, riboti oro srautą ir net sukelti variklio perkaitimą. Automobiliai apgadinami ir tuomet, kai paukščiai atsitrenkia į transporto priemonę.

Tokiais atvejais dažniausiai apgadinamas priekinis stiklas, kapotas, priekinės grotelės ar veidrodėliai“, – pabrėžia draudimo bendrovės atstovė.

Pasak S. Paltanavičiaus, kliūčių savo kelyje nesutinkantys paukščiai – itin greiti.

Tačiau ši savybė dažnai tampa jų žūties priežastimi – kasmet migracijų metu daug jų žūsta atsitrenkę į automobilius ar susidūrę su jais. Neretai į automobilius atsitrenkia paukščiai, užimti savo veikla. Pavyzdžiui, grobį persekiojantys plėšrieji, pakelėje maisto ieškantys gandrai ar varniniai paukščiai, o naktį – pelėdos.

Pats sudėtingiausias – tiesioginis susidūrimas, kai paukščiai atskrenda prieš transporto priemonę. Tokiais atvejais nelaimės išvengti nepavyksta“, – pasakoja S. Paltanavičius.

Gamtininko teigimu, kiekvienas susidūrimas kitoks: daug smulkių žvirblinių paukščių jo metu sužeidžiami ar sumaitojami, o vairuotojai net nestoja aiškintis tokio įvykio pasekmių.

„Susidūrimas su stambiais paukščiais, pavyzdžiui, gandru, antimi, gulbe ar žąsimi, gali kainuoti ne tik paukščio gyvybę, bet ir draudžiamąjį įvykį.

Tokiais atvejais fiksuojamas susidūrimo atvejis, sužalotas paukštis perduodamas gyvūnų globėjams (skambinant telefonu 112), o žuvęs – pagal galimybes Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui“, – sako S. Paltanavičius.

Žalos – nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių

V. Katilienės teigimu, vairuotojai ne visada patys pastebi transporto priemonėje įsikūrusius graužikus ar paukščius. „Dažniausiai tik automobilių remonto dirbtuvėse apžiūros metu paaiškėja, kad graužikai buvo pažeidę ne tik laidus, bet ir kitas automobilio veikimui svarbias sistemos. Tai nėra išskirtiniai atvejai, tokių žalų, deja, fiksuojame kasmet“, – pasakoja V. Katilienė.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, vidutinė graužikų ir sparnuočių padaryta žala automobiliui per pastaruosius penkerius metus sudarė 604,5 eurų. Tačiau pasitaiko atvejų, kai nuostoliai skaičiuojami tūkstančiais.

Didžiausia žala, atlyginta dėl graužikų padarytų nuostolių, siekė daugiau nei 2,8 tūkst. eurų, dėl sparnuočių nukentėjusiam klientui atlyginta žala sudarė daugiau nei 4 tūkst. eurų.

Per pastaruosius penkerius metus draudimo bendrovė nuo graužikų ir sparnuočių nukentėjusiems vairuotojams išmokėjo daugiau nei 50 tūkst. eurų draudimo išmokų.

V. Katilienė akcentuoja, kad didelės dalies nuostolių būtų galima išvengti imantis paprastų priemonių. Rekomenduojama automobilį vengti vietų šalia šiukšlių konteinerių, sodų ar krūmynų. Jei automobilis stovėjo nenaudojamas ilgesnį laika, būtina patikrinti variklio skyrių ar nėra susuktų lizdų.

„Efektyvios priemonės ir specialūs purškalai, kurie padengia laidus ir atbaido graužikus, taip pat ultragarsą skleidžiančios atbaidymo priemonės. Paprastas įprotis – bent kartą per savaitę pakelti variklio dangtį ir apžiūrėti aplinką – gali padėti anksti pastebėti problemą. Jei pastebite lizdus, nuograužas ar neįprastus kvapus, reikia nedelsiant imtis veiksmų“, – pataria draudikė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad vairuotojai neturėtų ignoruoti pirmųjų požymių, rodančių, jog automobilyje lankosi nepageidaujami svečiai: „Kartais vairuotojai mano, kad keli nugraužti laidai ar nedidelis lizdas nėra rimta problema. Tačiau kiekviena diena, kai automobilis lieka prieinamas graužikams, gali padidinti nuostolius kelis kartus.“

The post Graužikai ir paukščiai: kaip apsaugoti automobilius nuo nepageidaujamų sezoninių svečių appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Žinia, rudenį, vėstant orams, graužikai į patalpas praleisti žiemos veržiasi itin aktyviai, dėl graužikų į kenkėjų kontrolės specialistus kreipiasi ir daugiabučių, ir nuosavų namų gyventojai, ir komercinių patalpų savininkai. Kaip teigia UAB „Dezinfa“ ekspertas Žygimantas Žalnerauskas, jau vasaros pabaigoje fiksuotas padidėjęs su graužikais susijusių užklausų kiekis.

„Gyventojai kreipiasi ir baimindamiesi didesnio pelių arba žiurkių antplūdžio, ir siekdami užkirsti graužikams kelią į bet kokios paskirties patalpas. Graužikai gali įsikurti bet kur: tiek garaže, tiek sodo namelyje, ar naujos statybos name naujame kvartale. Neseniai į mus kreipėsi namo šeimininkas, nerimaudamas, kad rudenį per nesandarias sienas, net miniatiūrinius plyšelius į gyvenamąsias patalpas ims spraustis pelės“, – rudens rūpesčius aptaria Ž. Žalnerauskas.

Rūsiai – puiki vieta graužikams veistis

Ekspertas pastebi, kad dažnai gyventojai su graužikais susiduria tada, kai gyvena nepakankamai prižiūrimoje aplinkoje, kai daugiabučių rūsiuose gausu nereikalingų daiktų, šiukšlių.

„Daugiabučių rūsiai iš tiesų neretai tampa graužikų veisyklomis. Čia tarp niekam nereikalingų rakandų, metų metus kaupiamų daiktų ir šiukšlių tarpsta ir pelės, ir žiurkės. Prieš šaltąjį sezoną graužikai ieško sausos ir šiltos vietos žiemoti, į rūsius jiems patekti dažnai ir būna lengviausia. Ramioje aplinkoje, tarp įvairiausių daiktelių įsikūrę graužikai lengvai peržiemoja, o dažnai ir į gyvenamąsias patalpas, ypač pirmuosiuose aukštuose, išplinta“, – sako ekspertas.

Drauge rezultatai pasiekiami greičiau

Ne vienas gyventojas kenkėjų kontrolės specialistams yra pasakojęs apie daugiabučių arba kelių butų namų rūsiuose tvyrančią didžiulę netvarką, situacijas, kai graužikai plūste plūsta. Kaip komentuoja Ž. Žalnerauskas, kenkėjų kontrolės specialistai pirmiausia siūlo sutarti su kaimynais, išsivalyti rūsius, užsandarinti angas, nes to nepadarius, bet kokios profesionalios priemonės nebus efektyvios ir problema po kurio laiko vėl atsinaujins.

„Kenkėjų kontrolės ekspertams kartais prieš graužikus tenka kovoti surėmus pečius su visa namo bendrija, nes kai visi kaimynai vieningai švarina aplinką, rūpinasi ne tik savo butu, bet ir bendromis patalpomis, graužikus „išprašyti“ yra lengviau. Tad siekiant išnaikinti peles arba žiurkes daugiabutyje, svarbu veikti kiekvienam – nekaupti nenaudojamų daiktų, šiukšlių, o gal ir kaimynui patarimą palaikyti švarą duoti. Kitu atveju nevaldomas kenkėjų plitimas kelia realų pavojų ir žmonėms, ir augintiniams“, – reziumuoja specialistas.

Graužikai – rimtas pavojus turtui ir sveikatai

Kenkėjų kontrolės ekspertas Ž. Žalnerauskas primena, kad pastebėjus graužikus, reikėtų juos naikinti nedelsiant. Tiek pelės, tiek žiurkės labai gajos, jų skaičius, esant palankioms sąlygoms didėja labai greitai, todėl rizika iš tiesų nemaža. Graužikai gali platinti net mirtinas ligas. Leptospirozė, trichineliozė, salmoneliozė, hemoraginė karštligė, maras – tai tik dalis pavojingų ligų, kuriomis galima užsikrėsti nuo graužikų. Vadinasi, būtina atkreipti dėmesį net į menkiausius požymius, rodančius graužikų buvimą.

The post Metas ruošti spąstus – graužikų sezonas prasidėjo appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Dažniausiai Lietuvoje ūkininkaujantys žmonės skundžiasi paprastuoju (dar vadinamas pilkuoju) ir vandeniniu pelėnu.

Paprastasis (pilkasis) pelėnas (Microtus arvalis). Trumpaausiai, pilkšvakailiai, trumpauodegiai graužikai. Snukis bukas. Šie pelėnai gali užaugti iki 11 cm ilgio, tai gausiausia iš pelėnų rūšių.

Gyvena laukuose, miškuose, pievose, persikelia ir arčiau žmogaus į daržus, dirbamus laukus, ūkinius pastatus, yra ypatingai vislūs. Ieškodami maisto gali pridaryti žalos medžiams ar jaunų augalų daigams bei šaknims ir šakniavaisiams.

Vandeninis (pelkinis) pelėnas (Microtus oeconomus). Gyvena prie vandens telkinių, pelkėse, yra didesnis už pilkąjį pelėną, gali užaugti iki 18 cm, turi ilgesnę uodegą. Žmonių ūkiams kenkia retai, tačiau gyvenantys arti vandens telkinių, kartas nuo karto skundžiasi jų šeimininkavimu.

Kaip elgiasi ir kuo minta pelėnai?

Pelėnai minta augaliniu maistu – daržovėmis, grūdais, augalais, šaknimis, net žieve. Yra labai ėdrūs, tačiau tam tikra prasme sėslūs – pirmiausia apėda augalus, kuriuos gali rasti aplinkui.

Dirvoje šie graužikai įsirengia lizdus ir rausia keletą negilių urvų daugiausia maisto atsargoms kaupti.

Pelėnai gyvena laukuose, daržuose, soduose, tačiau šąlant orams, kas aktualu jau šiandien, jie patraukia arčiau šilumos ir gali apsigyventi net ir ūkiniuose pastatuose. Pelėnai apskritai yra labai vislūs, o jei randa šiltą ir palankią vietą, nesustoja daugintis net ir žiemos metu.

Kaip išprašyti pelėnus iš savo kiemo?

Geriausiai ne tik nuo pelėnų, bet ir nuo kitų graužikų veikia elementari tvarka. Bet koks kenkėjas apsistos sklype, jei matys, kad sąlygos jam labai palankios.

Tad reikia sukurti kuo tvarkingesnę aplinką – nepalikti nesutvarkytų objektų (pvz, apverstų kibirų, karučių, akmenų sankaupų), aptvarkyti krūmus, įvairias augalinių atliekų krūvas.

Nors pelėnai sėkmingai gali slėptis ir žemėje, tvarka sklype sumažina tikimybę, kad jų atsiras pas ir jūsų kieme.

Rudenį patartina suarti dirvą giluminiu arimu. Pelėnai ruošiasi žiemai ir atsargas kaupia savo urvuose. Gilus arimas išardo jų urvus ir užverčia atsargas, todėl pelėnas lieka nepasiruošęs žiemai ir turi didesnes galimybes neišgyventi.

Žiemą praleisdami lauke, pelėnai gali pridaryti daug žalos. Jiems anksčiau ar vėliau pritrūksta maisto ir šie graužikai neišvengiamai tada imasi medžių ir augalų.

Tačiau taip pat neapsidžiaugsite, jei toks graužikas įsikurs jūsų ūkinėse patalpose ar šiltnamiuose, tad svarbu užtaisyti galimas landas jam pralįsti.

Geriausia naudoti kietas medžiagas, kadangi įvairios montažinės putos graužikams nėra kliūtis. Jei anga reikalinga ar taip lengvai neužtaisoma, geriausia pasinaudoti metaliniu tinkleliu.

Jei sklype ar jo prieigose apsilanko laukiniai gyvūnai ar paukščiai (kiaunės, lapės, pelėdos) ir kiti, jie šių graužikų populiaciją gali apmažinti, tačiau toks gyvūnas kur nors šalia turėtų gyventi nuolat, kadangi pelėnai labai vislūs. Šiaip ar taip, tai nuo žmogaus mažai priklauso.

Kaip naudoti spąstus?

Jei nepavyksta pelėnų išprašyti gražiuoju, galite panaudoti spąstus (arba tradicinius mechaninius, arba, jei gyvūno labai gaila, gyvagaudžius spąstus).

Tiesa, tokius spąstus reikia nuolat tikrinti, kitaip nebus prasmės jei graužikas belaukdamas, kol jį ištrauksite, nudvės. Naudojant paprastus mechaninius spąstus, graužikas užmušamas iškart.

Juos galite statyti ir lauke, iškasę negilią duobutę ir padėję jauko.

Surinkite bet kokio tipo spąstus, jei kur nors išvažiuojate savaitgaliui ar ilgesniam laikui. Pirmą dieną pagautas graužikas irs visą savaitgalį ir ne tik skleis nemalonų kvapą, bet gali privilioti ir kitų gyvūnų.

Ūkiniuose pastatuose tinka ir specialios lipnios lentelės graužikams. Jų rasti galite ūkinių prekių parduotuvėse ar specializuotose internetinėse parduotuvėse.

Būtina įspėti šeimos narius apie spąstų išdėliojimo vietas ir gerai apgalvoti, kur juos statysite, jei turite laisvai lankstančių naminių gyvūnų.

Dar vienas variantas naudojimui lauke galėtų būti graužikams skirti nameliai su maistu. Šis maistas – tai užnuodytas jaukas, kurio paragavęs graužikas pastimpa. Reikia nepamiršti tikrinti ir papildyti dėžutę jauku.

Tokius namelius reikėtų išdėlioti palei sklypo perimetrą. Spąstų forma (dėžutė) apsaugo nuo lietaus ir nuo didesnių naminių gyvūnų, tokių kaip smalsios katės – įlįsti ir paėsti jauko gali tik graužiko dydžio žinduolis.

Tokius spąstus galite susikonstruoti ir patys, tačiau griežtai laikykitės minėtų reikalavimų, kad spąstai būtų tiek efektyvūs, tiek saugūs kitiems gyvūnams.

The post Pelėnai sklype: kaip išvengti jų draugijos appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Misija – patekti vidun

Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ neseniai gavo iškvietimą iš gartraukio pašalinti žiurkę. Toji daugiabučio namo virtuvėje, negalėdama ištrūkti iš įrenginio, cypė ir draskėsi tris dienas.

„Pelės ir žiurkės rudenį kelia daug rūpesčių. Itin šilti orai vasarą ir pakankamas kiekis maisto lėmė didelį pelių ir žiurkių prieaugį, juntamas išaugęs pelių ir žiurkių aktyvumas.

Beje, jei žiemos orai vėl bus gan šilti, graužikai išliks aktyvūs ir pasibaigus kalendoriniam rudeniui“, – kalba kenkėjų kontrolės ekspertas L. Grigaliūnas.

Puikios alpinistės – pelės

Į mūsų namus pelės ir žiurkės gali patekti pačiais įvairiausiais būdais: per atviras duris, langus, plyšius sienose ir grindyse, ventiliacijos angas, vamzdžiais ir kt.

Viena moteris iš Kauno rajono pasakojo, kad su pelėmis, užplūstančiomis baigiantis vasarai, teko kovoti ne vienerius metus. Pasirodo, šie graužikai pasižymi unikaliu sugebėjimu laipioti, tad patekti į mūsų namus joms vieni niekai.

„Gyvename nuosavame dviejų aukštų name. Daug metų prie pat namo augo vynuogės. Viršutinės jų šakos buvo pasiekusios net antrojo aukšto langus.

Džiaugėmės vynuogių derliumi, tačiau rudens ir žiemos sezonai virsdavo košmaru dėl pelių. Spąstai, klijai, liaudies patarimai – išbandėme viską, tačiau tik tada, kai iškirtome vynuogę, pasibaigė mūsų problemos su nepageidaujamais graužikais“, – pasakojo moteris.

L. Grigaliūnas patvirtina, kad pelės yra puikiai prisitaikiusios įveikti net ir didesnius aukščius, ypač jei susiklosto palankios sąlygos: šiuo atveju vynuogių šakos prie pat namo.

„Tenka tik agailestauti, tačiau dideli, šakoti medžiai ar krūmai prie namų daro mums meškos paslaugą. Ypač tai pasakytina apie įvairius vijoklius, kuriais pelės atvėsus orams suguža į patalpas per atvirus langus.

Nepamirškime, kad pelės taip pat yra labai šoklios. Taigi patartina tokius augalus sodinti toliau nuo namų arba bent ne po langais“ – situaciją komentuoja L. Grigaliūnas.

Ar pelės įsitaisė ir pas jus?

Jei virtuvėje netoli maisto produktų, aplink kriauklę ir kitose namų vietose pastebite ryžio dydžio juodų išmatų, jei girdisi krebždėjimas sienose arba lubose, o patalpose tvyro nemalonus į amoniaką panašus kvapas, jei pastebėjote skylių sienose, grindjuostėse, o laidai arba/ ir maistas pragriaužti, tikėtina, kad erdve dalijatės su pelėmis.

Sprendimo būdai kovai su pelėmis

Jei namuose susidūrėte su pavienėmis pelėmis, kartais pakanka tik spąstų, specialių klijų ar nuodų stotelių prie namų, tačiau kilus bent menkam įtarimui, kad namuose apsigyveno daugiau graužikų, patartina kreiptis į kenkėjų kontrolės specialistus.

„Kad ir koks kiekis graužikų apniko jūsų namus, rekomenduojame dėl sprendimo būdų pasitarti su specialistais. Iš praktikos žinome, kad netinkami metodai, neteisingas pirktinių priemonių naudojimas arba net nepakankamas dėmesys kenkėjų naikinimui gali sukelti dar daugiau bėdų.

O kiekvienas nevaldomas užkrėstumas kelia pavojų tiek gyventojams, tiek naminiams gyvūnams ir aplinkai“, – patirtimi dalijasi L. Grigaliūnas.

Prevencija, prevencija ir dar kartą prevencija

Kovoje su graužikais pagrindinis faktorius yra prevencija. L. Grigaliūnas atkreipia dėmesį, kad norint apsaugoti namus nuo pelių ir žiurkių, jau dabar reikia imtis namų sandarinimo darbų, taip pat svarbu susitvarkyti daugiabučių rūsius ir bendro naudojimo patalpas, laikytis tvarkos ir švaros.

Sienas, grindis, net pastoges geriausia sandarinti betonu, metalinėmis detalėmis, kurias graužikams būtų sunku perkasti.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti sandėliukams ir rūsiams, kuriuose dažnai tarp įvairių nenaudojamų rakandų, rūbų, popierių ir kitų medžiagų apsistoja pelės, ten veisiasi ir vėliau traukia į gyvenamąsias patalpas.

Pažymėtina, kad pelės gali pralįsti net per monetos dydžio skylę, todėl sandarindami namus turėtume būti itin atidūs, kruopščiai apžiūrėti visus kampus, ventiliacijos angas, ertmes aplink vamzdžius, radiatorius, langus, duris ir kt.

Beje, pelės maitinasi apie 15–20 kartų per dieną, todėl lengvai sudoroja didelius kiekius maisto. Tad būtina visas maisto atsargas spintelėse reguliariai peržiūrėti, birius produktus laikyti sandariuose plastiko, stiklo ar metalo induose.

O jei peles naikinate biriais nuodais, juos reikėtų berti net keliose vietose. Taip pat rekomenduojama statyti specialias nuodų stoteles namų išorėje – pasimaitinę lauke, kenkėjai nesibraus į patalpas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad prevencija, kompleksiniai sprendimai padeda efektyviau kovoti su kenkėjais.

The post Graužikai jau ruošiasi žiemai – pats metas imtis veiksmų appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas profesorius Viktoras Pranckietis pataria rugpjūčio mėnesį apgenėti vaismedžių vainikus, dar ant medžių išrūšiuoti vaisius, apsisaugoti nuo graužikų, ieškančių kelio arčiau namų ir sodų, pasirūpinti nuskintų vaisių ir daržovių laikymu. Be abejo, visa tai reikėtų atlikti saugiai ir laiku.

Penki profesoriaus patarimai sodininkams:

1. Apgenėkite vaismedžius.

Rugpjūtį dar galima praretinti medžių vainiką, kad jame nesikauptų drėgmė, augalas būtų atsparesnis grybelinėms ligoms, taip pat atverti nokstančius vaisius saulei, kad jie geriau bręstų. Be to, laikas apgenėti vyšnias ir trešnes, kurios jau krauna žiedinius pumpurus kitiems metams, nes genint medžius pavasarį iškirptume dalį žiedinių pumpurų. Galima apkarpyti obelų ir kriaušių ūglius, tačiau esminį šių vaismedžių genėjimą reikėtų palikti pavasariui.

Be to, genėti augalus svarbu ir dėl saugumo. Reikėtų šalinti pavojingai pasvirusius medžius, išdžiūvusias šakas, kad jie neužvirstų ant elektros linijų atramų, nenutrauktų laidų, nesužalotų praeivių, jūsų ar kaimynų turto. Medžių šakos prie elektros laidų neturėtų priartėti arčiau kaip 1-4 metrus. Tai – medžių ir želdinių šeimininkų rūpestis.

 2. Išrūšiuokite vaisius.

Rugpjūtį reikėtų įvertinti vaisių kokybę ant medžių. Kur galima pasiekti, reikėtų nuskinti prastesnius, sukirmijusius vaisius ir palikti tik geresnius. Tai ypač aktualu šiemet, kai darganoti orai pakenkė derliui ir ant medžių yra nemažai pūvančių vaisių, nes šiluma ir drėgmė yra palanki terpė puviniui plisti. Nuskynus supuvusius vaisius bus mažesnė tikimybė, kad ligos persimes į kitus.

3. Kokį derlių kasti, o kokį dar brandinti?

Ten, kur bulvės jau nudžiūvusios, jas nieko nelaukiant reikėtų nukasti. Nerekomenduojama laikyti bulvių drėgnoje žemėje, kad nesupūtų. Laikas jau nurauti ir išdžiovinti svogūnus. Rugpjūčio pabaiga – ir riešutų skynimo metas. Visų vaismedžių derlių reikia nuimti sausomis dienomis, bet ne rytais, o kai rasa nudžiūsta.

Šiuo metu bręsta moliūgai, juos reikėtų atidžiai stebėti, ar nepuola miltligė. Vertėtų apkarpyti išsikerojusių moliūgų ūglius, kad neužsimegztų per daug naujų vaisių, o kurie jau užmegzti – užaugtų didesni. Remontantinės avietės turėtų derėti dar ilgai, tačiau reikėtų pašalinti naujus silpnesnius ūglius, kad avietynas netankėtų.

4. Grįžta graužikai.

Jau rugpjūčio pabaigoje reikėtų pradėti rūpintis, kaip apsisaugoti nuo graužikų. Šiuo metu iš laukų atkeliauja pelės ir įsikuria arčiau namų. Saugant medžių šaknis nuo graužikų reikėtų nuimti mulčių, o graužikams „patiekti“ masalo, kad neprisiveistų žiemai. Taip pat svarbu neapleisti žemės. Ten, kur derlius nuimtas, reikėtų prižiūrėti, kad nepriaugtų piktžolių, ir tokios vietos netaptų graužikų prieglobsčiu.

5. Elkitės saugiai.

Bet kokie žemės darbai turėtų prasidėti nuo svarbiausio žingsnio – įsitikinimo, kad juos galima vykdyti, sklype nėra požeminių komunikacijų, elektros ar dujų linijų apsaugos zonų.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) primena, kad dujotiekių apsaugos zonose be bendrovės žinios draudžiama sodinti medžius ir krūmus, kasti žemę giliau nei 30 cm.

Taip pat prieš kasant žemę reikėtų išsiaiškinti, kur yra nutiesti požeminiai elektros kabeliai. Jei savavališkai kasinėdami nutrauksite elektros kabelį, turėsite kompensuoti ESO ir kitų elektros vartotojų patirtus nuostolius, jau nekalbant apie tai, kad gali kilti pavojus jūsų sveikatai ar net gyvybei.

The post 5 svarbiausi lauko darbai artėjant rudeniui appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

„Netikėti iškvietimai ir nestandartinės situacijos mūsų darbe tikrai dažnos. Pavyzdžiui, į pagalbą mus kviečiasi moteris, negalinti iš vamzdyno pašalinti nugaišusios žiurkės, o kvapas jau riečia nosį net kaimynams. Pasirodo, moteris paniškai bijo žiurkių. Tokiose situacijose tenka net psichologų vaidmenį atlikti: ne tik graužikus iš namų „išprašyti“, bet ir gyventojus nuraminti. Būna, kad mūsų specialistai vyksta tos vienos vienintelės pelės pagauti, o būna, kad sprendžiame itin sudėtingus užskrėstumo atvejus, kai pelės arba žiurkės karaliauja patalpose“, – atvirauja Eglė Girdvainytė-Krasilnikovienė, UAB „Dezinfa“ atstovė.

Svarbu, kad problemos neįsisenėtų

Šaltuoju metų laiku graužikai išlieka judrūs ir vislūs, todėl kova su šiais ilgauodegiais kenkėjais gali tapti tikru išbandymu. Nugraužti laidai, nemalonus kvapas, neįprasti garsai – tai patys pirmieji požymiai, kad problema – graužikai.

Neseniai į kenkėjų kontrolės ekspertus kreipėsi šeima, praradusi viltį pati susidoroti su nuosavą namą užpuolusiomis pelėmis. Nepageidaujami „svečiai“, anot gyventojų, įsisiautėjo taip, kad ir dienomis, ir naktimis laksto įtempiamomis lubomis. Nei spąstai, nei nuodai jų nesulaiko, todėl baimintasi dar didesnio graužikų išplitimo ir pavojaus namiškių sveikatai.

„Dažnai susiduriame su panašiomis situacijomis, kai problema jau būna įsisenėjusi ir patiems gyventojams jos išspręsti nebepavyksta. Žinoma, ir nerimui dėl sveikatos, susidūrus su graužikais, pagrindo iš ties yra. Salmoneliozė, leptospirozė, tuliaremija, jersiniozė – tai tik kelių ligų užkratai į žmogaus organizmą galintys patekti per pelių ar žiurkių paliekamas išmatas, seiles, šlapimą, liečiant nugaišusį gyvūną ar valgant graužikų apkrėstus vaisius ir daržoves,“ – situaciją komentuoja E. Girdvainytė-Krasilnikovienė.

Prevencijos svarba

Anot specialistų, su pelėmis ir žiurkėmis galima kovoti keliais būdais: statyti spąstus, išdėlioti specialias, nuo vaikų ir augintinių apsaugotas dėžutes su nuodais ar klijais graužikams, tačiau dar svarbiau iš anksto užkirsti kelius graužikams patekti į patalpas.

„Gyventojai dažniausiai į mus, kenkėjų kontrolės specialistus, kreipiasi, kai pastebi graužikų išmatas, girdi jų krebždesius po grindimis, palėpėse. Siekdami, kad gyventojai išvengtų graužikų savo namuose ar kitose patalpose, visada pabrėžiame prevencijos svarbą. Būtina prisiminti, kad nuo pelių ir kitų graužikų apsisaugoti galima užsandarinus plyšius, užblokavus įėjimo taškus ir išvalius vietas, kuriose graužikai jau susisuko lizdus. Išskirtinį dėmesį reikia skirti langų, durų, sienų, grindų sandarumui. Kad pelės ar žiurkės nepatektų į vidų, patalpų išorėje galima naudoti vyliaus dėžutes, spąstus. Žinoma, šias priemones reikia dėti tinkamose vietose. Norint kuo geriau apsisaugoti, visais prevencijos klausimais rekomenduojame tartis su kenkėjų kontrolės profesionalais, kurie išmano kenkėjų elgseną ir turi ilgametės patirties“, – apibendrina Eglė Girdvainytė-Krasilnikovienė.

The post Neįtikėtinos vietos, kuriose apsigyvena graužikai appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Graužikai – sezoniniai kenkėjai

Graužikų aktyvumo padidėjimas, anot kenkėjų kontrolės eksperto, biologo Liutauro Grigaliūno, stebimas kiekvieną rudenį. Be to, graužikų keliamos problemos išlieka vienos iš aktualiausių kenkėjų keliamų problemų visame pasaulyje.

„Pelių ir žiurkių aktyvumas dabar labai didelis, todėl nenuostabu, kad šiuo laikotarpiu esame pačiame darbų įkarštyje. Gauname daugybę įvairiausių užklausų ir nusiskundimų, graužikai kelia rūpesčių automobiliuose, vasarnamiuose, pirtyse, gyventojų būstuose ir įmonių biuruose“, – situaciją komentuoja L. Grigaliūnas.

Prevencija prieš žiemą

Artėjant žiemai, kai oro temperatūra ims kristi vis labiau, tikėtina dar ryškesnė graužikų invazija į namus, palėpes, rūsius, garažus, pastoges ir kitas šiltesnes vietas. Jose graužikai praleis visą žiemą, tad svarbu pasirūpinti savo turtu ir apsisaugoti nuo graužiančių kenkėjų.

„Pagal gaunamas užklausas, pelės ir žiurkės gali įsikurti pačiose netikėčiausiose vietose, jei tik šalia yra maisto šaltinis. Reikėtų atidžiai peržiūrėti galimus pelių ir žiurkių patekimo į namus ar įstaigas kelius, užsandarinti visas angas, per kurias graužikai galėtų pralįsti į patalpas. Neseniai gavome užklausą iš kliento, kuris į namus su šeima grįžo po kelių savaičių išvykos. Namas senas, medinis, nesandarus, todėl jame per tas kelias savaites įsikūrė pelės. Beje, verta prisiminti, kad pelės gali pralįsti net pro pieštuko skersmens skylutę“, – tikina L. Grigaliūnas.

Žinoma, užsandarinti visus namus gali būti sudėtinga, ypač daug investicijų reikalauja seni namai. Vis tik sandarinimas yra viena iš veiksmingiausių prevencijos nuo graužikų priemonių.

Graužikas

Shutterstock nuotr.

Nuodai? Spąstai? Klijai? Kaip naikinti graužikus?

Kaip teigia kenkėjų kontrolės ekspertai, nuodai yra efektyvi priemonė nuo graužikų, tačiau būtina įvertinti, ar jie niekam nepakenks. Graužikams naikinti skirti nuodai pavojingi, todėl prieš juos naudojant derėtų atidžiai skaityti instrukcijas, jei reikia, kreiptis į specialistus. Be to, didelė tikimybė, kad suėdę nuodų, graužikai nugaiš sunkiai prieinamose vietose ir dar ilgai skleis nemalonų kvapą.

Visgi priemonė, kurios, susidūrus su graužikais, griebiamasi dažniausiai, – spąstai. Pasak kenkėjų kontrolės specialistų, tradiciniai spąstai veiksmingiausi, jei graužikų skaičius namuose nedidelis, pastebimi tik pavieniai jų požymiai, o jei kenkėjų daugiau, spąstais naikinti tiesiog nebus efektyvu.

„Renkantis spąstus būtina atkreipti dėmesį į jų patvarumą ir jautrumą, kad veiktų tikrai užtikrintai. Prekybos centruose taip pat galima įsigyti lipnių juostelių graužikams, tačiau jas naudojant neišvengsite neestetiško ir daug ką gluminančio momento – gyviai prilimpa, jie cypia, blaškosi. Žinome, kad gyventojai linkę graužikus naikinti savo jėgomis, tačiau reikia nepamiršti, kad naudojant graužikų naikinimo priemones, jos turi būti padėtos saugiai, kad nepakenktų aplinkiniams ir aplinkai. Ypač tai svarbu naudojant graužikų nuodus. Jeigu tenka imtis nuodų, rekomenduotina vis tik kreiptis į profesionalus, bent jau patarimo“ – dėmesį atkreipia specialistas.

Verta prisiminti: graužikai kelia realų pavojų

Pastebėjus graužikų veiklos požymius, reikėtų nedelsiant juos naikinti, kadangi tiek pelės, tiek žiurkės platina ligas.

„Į mus dažnai kreipiasi šeimos, auginančios mažamečius vaikus. Įvertinant faktus apie graužikų platinamus užkratus, tėvų baimės yra tikrai pagrįstos, todėl net ir viena pastebėta pelė ar žiurkė gali sukelti rimtų bėdų“, – sako minėtos bendrovės minėtos L. Grigaliūnas.

Leptospirozė, trichineliozė, salmoneliozė, hemoraginė karštligė, maras – tai tik dalis pavojingų ligų, kuriomis galima užsikrėsti nuo graužikų.

The post Graužikų sezonas prasidėjo: geriausi būdai juos išnaikinti appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Slapukės patalinės blakės

Praėjusių metų „herojus“ – patalinė blakė. 2018 m. buvo gauta kone dvigubai daugiau nusiskundimų dėl šių kenkėjų nei per 2017 m. ir bemaž 7 kartus daugiau nei 2015 m.

Patalinė blakė – žmonių krauju mintantis, daugiausia naktį ir dažniausiai miegamojo lovose aptinkamas mažas kenkėjas. Patalines blakes iš vienos vietos į kitą perneša žmonės ant drabužių, daiktų, po kambarius ir butus jos lengvai plinta per įvairius plyšius, ventiliacijos angas. Šiais laikais, kai keliaujama tikrai daug, patalinės blakės plinta žaibo greičiu.

Jei įtariama, kad namuose apsigyveno šis kenkėjas, patariama pirmiausia apžiūrėti miegamojo lovos pagalves, itin kruopščiai patikrinti visas patalynės, čiužinio siūles, net arti lovos esančius baldus (fotelius, sofas, staliukus ir kt.). Patalines blakes išduoda niežėjimas ar įkandimo žymės ant odos, mažos kraujo dėmelės ant patalynės.

Tarakonai „užkariautojai“

2018 m. tarakonai kaip visuomet puolė daugiabučiuose, nuosavuose namuose ir soduose įsikūrusius gyventojus. Daug užklausų gauta iš butus nuomojančių asmenų, taip pat naujakurių.

Iš viso pasaulyje yra apie 4000 rūšių tarakonų, iš jų maždaug 20 rūšių paprastai plinta gyventojų namuose. Lietuvoje dažniausiai sutinkami vokiškieji prūsokai ir rytietiški juodieji tarakonai. Esant geroms sąlygoms, jie rinksis angliavandenių ir baltymų kupiną maistą, tačiau neradę ką ėsti, jie mis išmatomis, klijais, dantų pasta, muilu ir net vienas kitu.

Pastebima, kad nusiskundimų tarakonais kasmet daugėja, todėl užkrėstumą šiais kenkėjais imta plačiau spręsti kompleksiškai – naikinti ne viename bute ar patalpoje, tačiau keliuose ar net visame name iš karto. Su tarakonais kovojama ištisus metus. Jei kitiems kenkėjams galioja sezoniškumo dėsnis, tarakonai šiai išlygai atsparūs – jie veisiasi ir plinta itin greitai, nesvarbu, ar vasara, ar žiema už lango. Net kelis mėnesius be ėdesio galintys ištverti ūsuotieji vabzdžiai net tik gąsdina gyventojus savo išvaizda, tačiau platina daug pavojingų ligų: salmoneliozę, dizenteriją, gastroenteritą, šiltinę.

Graužikų pavojus

2018 m. pelės ir žiurkės, kaip įprasta, sulaukė daugiausia dėmesio. Beje, pastebima, kad kasmet daugėja graužikų platinamų susirgimų, todėl numoti ranka į jų krebždesį grindyse, sienose, į išmatas virtuvėje ar kitoje patalpose nevalia.

Nors dabar žiema ir graužikų aktyvumas yra šiek tiek sumažėjęs, verta prisiminti, kad pelės ir žiurkės dar rudenį įsikrausto į šiltesnes vieteles (gyvenamąsias patalpas, šildomus rūsius, garažus ir pan.) ir toliau gyvena įprastą gyvenimą – ieškosi maisto, dauginasi.

Graužikai ne tik naikina gyventojų maisto atsargas, bjauriai teršia namus ir kitas patalpas, tačiau platina itin pavojingas ligas, todėl su jais reikia kovoti apdairiai ir tiksliai. Įdomu tai, kad žiurkės maistą renkasi itin atsargiai.

Maža skruzdėlė – didelės problemos

Pavasarį, kai oras ima maloniai šilti, bunda skruzdėlės. Ieškodamos maisto, šiltuoju metų sezonu jos neretai užsuka ir į gyventojų namus. Manoma, kad pirmosios skruzdėlės atsirado prieš maždaug 110-130 milijonų metų, po dinozaurų išnykimo šie vabzdžiai dauginosi itin sparčiai ir suklestėjo.

Lietuvoje yra apie 40 rūšių skruzdėlių. Kai kurios jų dažnai sukelia nepatogumų ir žmogui: juodosios (sodo), rudosios žemės, raudonosios ugninės ir faraoninės. Pastarosios kelia realų pavojų gyventojų sveikatai, jos gyvena žmogaus apšildomuose pastatuose, yra visaėdes. Sodo skruzdėlės – dažnesnis individualių namų gyventojų galvos skausmas.

5 vietos „laimėtojos“ – blusos

Anot kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“, pastaruoju metu blusomis skundžiasi vis daugiau gyventojų. Šie maži ropojantys vabzdžiai, nors dažniausiai gyvena gyvūnų kailyje, gali sukelti rimtų problemų: platina marą, žiurkių dėmėtąją šiltinę, kačių įdrėskimo ligą. Blusos pavojingiausios vaikų sveikatai.

Blusos kanda ne tik gyvūnams, tačiau ir žmonėms. Be to, jos plinta labai dideliu atstumu, o pagrindiniai ženklai, liudijantys užkrėstumą – gyvi vabzdžiai ant naminių gyvūnų kailio, maži įkandimai ant odos, įkandimo vietų niežulys.

Blusas išnaikinti nėra lengva, todėl jei įtariama, kad namuose jų atsirado, patariama itin kruopš

iai siurbti kilimus, baldus, gyvūnų guolius, naudoti specialias gyvūnams skirtas priemones nuo blusų, apsilankyti veterinarijos klinikoje, namuose taip pat būtina palaikyti švarą ir tvarką.

Blusa turi unikalų bruožą – ji gali pašokti iki 200 kartų daugiau už jų pačių dydį.

The post Kenkėjų TOP 5: nuo blakių iki blusų appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Norvegijos Bergeno universiteto atliktas tyrimas parodė, kad Kalėdų eglutėje gali slypėti apie 2,5 tūkst. įvairių gyvių. Kaip teigia UAB „Dezinfa“ kenkėjų kontrolės ekspertas Žygimantas Žalnerauskas, vasarą arba rudenį ant eglių padėti įvairių vabzdžių kokonai, patekę į šiltą namų aplinka, gali išsiristi, todėl iškyla pavojus, kad neprašyti „svečiai“ pasklis po kambarius.

„Žinoma, su Kalėdų eglute parsinešti nepageidaujamų svečių tikimybė nėra didelė, vabzdžiai dažniausiai būna nepavojingi ir greitai žūsta, visgi per šventinį laikotarpį sulaukiame skambučių su klausimais apie po grindimis ar kilimu ropinėjančius gyvius. Norint išvengti susidūrimo su jais, rekomenduojama prieš įsigyjant gyvą eglutę smarkiau papurtyti ar palaikyti kelias valandas šiltoje patalpoje, pavyzdžiui, laiptinėje“, – teigia ekspertas.

Ar pelės gali pavogti jūsų šventes?

Kalėdiniu laikotarpiu nemažai žalos pridaro pelės. Keliaujantys, poilsiaujantys turėtų atkreipti dėmesį į tai, kas yra po eglute ir ant jos. Namuose, kuriuose ramu, gyventojai išvykę, pelės neatsisako patyrinėti eglutės, panaršyti po kalėdinius skanėstus, pagraužti dekoracijas ir netgi dovanas. Pilkųjų graužikų „išdaigos“ gali tapti tikru galvos skausmu net per pačias džiaugsmingiausias šventes.

„Vis gauname nusiskundimų, kad kalėdiniu laikotarpiu namuose įsikūrusios pelės „puola“ smarkiau. Nieko nuostabaus – namai kupini įvairiausių skanėstų, net eglutes puošiame saldainiais, nuo šventinio stalo nubyrėję trupiniai ir maisto likučiai vilioja graužikus“, – pasakoja specialistas.

Šiuo laikotarpiu pelės pavojingos ne tik dėl platinamų ligų, bet ir todėl, kad gali sukelti gaisrus. Pasak Ž. Žalnerausko, pasitaiko atvejų, kai pelės sukelia trumpąjį jungimą nugrauždamos kalėdinių lempučių girliandas, kitų elektrinių papuošimų laidus.

Geriausi būdai atsikratyti pelių

Kad pelės nepavogtų žiemos švenčių, specialistai primena susirūpinti prevencija – užkirsti kelią graužikams patekti į namus, sandarinti įėjimus, įvairius plyšius. Taip pat svarbu patekusiems į gyvenamas patalpas graužikams nesudaryti sąlygų patogiai ir sočiai gyventi.

Pašalinkite maisto šaltinius. Lengvai prieinamas maistas ir šventinių vaišių likučiai vilioja peles, todėl būtina sandariai laikyti maisto produktus, o likučius pašalinti, reguliariai išnešti šiukšles ir laikytis švaros bei tvarkos. Pelės – puikios alpinistės, todėl pasiekti ant eglės šakos kabančius saldainius ar sausainius joms – menkas iššūkis. Stenkitės užtikrinti, kad pelės neprieitų prie elektros laidų. Pašalinkite plyšius elektros lizduose, patikrinkite jungiklius ir laidus prieš įjungdami bet kokias elektrines dekoracijas. Dovanų pakavimo priemonės pelėms – puiki lizdų statybos medžiaga, todėl panaudotus, nereikalingus popierius ir kitas priemones išmeskite, o likusias sandariai uždarykite iki kitų švenčių.

The post Geriausi būdai atsikratyti pelių appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.