Ko prireiks?

• baltojo acto
• popierinio rankšluosčio arba medvilninės servetėlės
• maistinės plėvelės (nebūtina, bet labai naudinga)
• minkštos šluostės

Kaip tai padaryti – žingsnis po žingsnio

Pirmiausia sudrėkinkite popierinį rankšluostį actu. Jis turi būti gerai įmirkęs, bet ne varvantis. Apvyniokite juo čiaupą tose vietose, kur matomos kalkių nuosėdos. Jei norite sustiprinti efektą, apvyniokite dar ir maistine plėvele – taip actas ilgiau neišgaruos ir veiks intensyviau.

Palikite veikti 30–60 minučių. Jei kalkės labai įsisenėjusios, galima palikti ir ilgiau, tačiau dažniausiai pakanka pusvalandžio. Po to nuimkite rankšluostį ir nuvalykite čiaupą minkšta šluoste. Kalkės lengvai pasišalins be stipraus trynimo.

Kodėl šis triukas veikia?

Actas yra natūrali rūgštis, kuri skaido kalkių nuosėdas. Skirtingai nei agresyvios cheminės priemonės, jis nepažeidžia paviršiaus, jei naudojamas saikingai, ir yra saugus naudoti kasdienėje buityje.

Ką daryti, jei čiaupas labai jautrus?

Jei bijote naudoti actą ant chromuotų ar juodų matinių paviršių, galite jį skiesti vandeniu santykiu 1:1 arba vietoje acto naudoti citrinos sultis. Jos veikia švelniau, bet taip pat efektyviai.

Papildomas patarimas

Kad kalkės neatsirastų taip greitai, po kiekvieno naudojimo trumpai nusausinkite čiaupą sausa šluoste. Šis paprastas įprotis gali sumažinti kalkių kaupimąsi net kelis kartus.

Šis pigus ir paprastas triukas padės atkurti čiaupo blizgesį be didelių išlaidų ir be stiprių cheminių kvapų. Jei nori, galiu pasiūlyti ir kitų natūralių būdų, kaip palaikyti švarą vonioje ar virtuvėje.

The post Pigus triukas, kaip nuvalyti kalkių nuosėdas nuo čiaupo appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Ar dažnai reikia valyti skalbimo mašiną?

Dauguma iš mūsų dažniau susimastome ne kiek kartų reikia valyti šį įrenginį, o ar išvis tai reikia daryti. Žinoma, atsiranda ir tikrų švarinimosi entuziastų, kurie šiuo darbu užsiima kartą per savaitę. Visgi skalbimo mašinų gamintojai paprastai rekomenduoja jas valyti kartą per mėnesį.

Kasdieninės priežiūros ypatumai

Žinoma, tarp skalbimo mašinos valymų, nederėtų visiškai apleisti jos priežiūros. Po kiekvieno skalbimo rekomenduojama palikti praviras skalbykės duris, kad ši visiškai išdžiūtų. Jeigu norite šiek tiek pagreitinti džiovinimo procesą, su sausu rankšluostėliu pavalykite jos durelių vidinę pusę bei būgną. Svarbu: jeigu turite mažamečių vaikų arba augintinių, būkite atsargūs, nes jie gali įlipti į skalbimo mašinos vidų. Šiandien rinkoje galima rasti skalbyklių su specialiais skląsčiais, kurie palieka patogų tarpą vėdinimuisi.

Shutterstock

Kaip valyti skalbimo mašiną?

Prieš imantis skalbimo mašinos valymo, reikia nuspręsti, kokiomis medžiagomis norėsite tai atlikti. Natūralumo mėgėjams turėtų patikti valymas su actu arba citrinos sultimis. Beje, ši priemonė yra itin veiksminga, todėl net užkietėjusiems cheminių preparatų naudotojams rekomenduojama ją išmėginti. Taip pat skalbimo mašinas tinka valyti su balikliu arba specialiomis jų valymui skirtomis cheminėmis priemonėmis.

Skalbimo mašinos valymas. Skalbimo mašinos viduje kaupiasi magnio ir kalcio druskos, tai reiškia, kad jas reikia paveikti organinėmis arba neorganinėmis rūgštimis. Populiarus skalbimo mašinos valymo būdas – į būgną įpilkite kelis litrus karšto vandens, 0,5 l acto, pusę stiklinės maistinės sodos. Tuomet įjunkite pasirinktą skalbimo rėžimą ir po minutėlės jį sustabdykite. Leiskite skalbimo mašinai su tokiu mišiniu viduje pastovėti apie valandą. Po to vėl ją įjunkite ir užbaikite skalbimo ciklą.

Shutterstock

Skalbimo priemonių stalčiuko valymas. Ištraukite skalbimo priemonių stalčiuką ir gerai jį nuplaukite vandeniu. Tuomet nuvalykite jo paviršių paprasčiausiu muilu arba plovikliu, į pagalbą galite pasitelkti dantų šepetėlį. Po to nuskalaukite karštu vandeniu.

Skalbimo mašinos filtro valymas. Skalbimo mašinos filtrą dažniausiai galite rasti jos apatinėje korpuso dalyje, dešinėje pusėje, mažoje dėžutėje. Prieš atidarant dangtelį, būtinai patieskite ant grindų rankšluostį ir padėkite talpą vandeniui, nes iš ten išbėgs šiek tiek vandens. Atidarius dangtelį, iš filtro išrinkite susikaupusias šiukšles (plaukus, popieriukus, vilną ir panašias smulkmenas). Tuomet gerai išvalykite angą, uždarykite ją ir vėl uždėkite dangtelį.

The post Skalbimo mašinos priežiūra: kaip ir kada ją valyti appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Ar reikia balinti medžius?

Norint suprasti medžių balinimo prasmę, reikia pasakyti kelis žodžius apie medžio žievę, kuri šiaip jau ir yra balinama. Žievė medžiui – kaip oda žmogui, kuri apsaugodama visus vidaus organus pirmoji susiduria su visomis nepalankiomis išorės sąlygomis.

O jų nemažai: didelis temperatūros svyravimas, šaižus vėjas, saulėkaita ir stiprūs šalčiai, graužikų dantys ir kenkėjai, o ir patys žmonės, įpratę po medžiu sukurti laužą ar išraižyti jo žievėje nemirtingą savo vardą.

Žievė nudega saulėje ar apšąla, darosi grubi ir skeldėja, serga ir atsisluoksniuoja. Kas iš mūsų nematė, kaip skiriasi jauno sodinuko lygi žievė ir seno medžio sugrubusi žievė?

O kuo baigiasi odos trauma, taip pat visi žino – liga. Į organizmą patenka infekcijos ir kenkėjai, jis nusilpsta, medis pirmiau laiko pradeda vysti ir žūsta.

Todėl medžio žievę būtina apsaugoti. Štai tam ir skirtas balinimas, kuris:

• apsaugo medžio žievę nuo nudegimų – žiemos ir ankstyvo pavasario, kai nuo saulės apsaugančios lapijos dėl natūralių priežasčių paprasčiausiai dar nėra;
• apsaugo nuo temperatūros svyravimų, vadinasi, užkerta kelią žievės trūkinėjimui;
• padeda apsaugoti nuo vabzdžių-kenkėjų, kurių lervos glaudžiasi žievėje.

Todėl medžių balinimą vertinti kaip grynai dekoratyvų veiksmą – klaidinga. Daugiametė sodininkų patirtis vienareikšmiškai byloja, kad tai veiksminga apsauginė priemonė. Balinti būtina ir brandžius medžius, ir visiškai jaunus.

Ar reikia balinti jaunus medelius?

Nemažai sodininkų įsitikinę, kad jaunų medelių balinti negalima, nes tai gali nudeginti jautrią žievę. Be to, taip spaudžiamas kamienas, dėl ko užkertamas kelias žievės sustorėjimui. Ar tai tiesa?

Kaip ir visada, problema turi dvi puses. Jokių abejonių, didelė kalkių koncentracija kenkia jaunai žievei, tačiau to galima išvengti. Du kartus sumažinkite kalkių kiekį, pasinaudokite emulsiniais ar akriliniais dažais.

Tačiau visiškai nebalinant saulės nudeginimai ir šalnos medžiui padarys kur kas didesnę žalą nei galimai pakenks kalkės.

Pavyzdžiui, atkreipkite dėmesį į medelyne išaugusius sodinukus. Dažniausia jie ten auga tankiai susodinti ir negauna daug šviesos.

Kai tokį medį pasodiname sode, jis patenka į atvirą erdvę ir žievę lengvai nudegina saulė. Todėl jauniems medžiams balinimas tiesiog būtinas, ypač jeigu jie sodinami rudenį.

Kada balinti?

Patyrę sodininkai rekomenduoja sode esančius medžius balinti du kartus, o kartais netgi tris. Pagrindinis balinimas turėtų būti rudenį, jis atliekamas spalio arba lapkričio mėnesį.

Pavasarinis – tai pakartotinis, atnaujinantis balinimas, kuris atliekamas vasario mėnesį arba kovo pradžioje. Trečias balinimas turėtų būti atliekamas vasaros viduryje.

Pats veiksmingiausias yra rudeninis balinimas, kuris daromas spalio arba lapkričio mėnesį. Jeigu medžiai balinami tik pavasarį, paprastai tai jau pavėluotas balinimas.

Medžiui pavojingiausios saulėtos vasario ir kovo dienos. Dienomis nebalintas tamsus kamienas po vasario saule įšyla iki 9-11 laipsnių šilumos, o tokios temperatūros pakanka, kad medis nubustų ir pradėtų judėti sula.

Naktimis temperatūrai nukritus iki minus 10 laipsnių Celsijaus, sujudinta sula elementariai užšąla. Taip pažeidžiami medžio audiniai – susiformuoja šalčioplaišos, kurios primena ilgus įtrūkimus žievėje.

Balta kalkių spalva atmuša saulės spindulius ir neleidžia kamienui įšilti iki temperatūros, kai medis pažadinamas. Be to, nubalintas medis ir pavasarį nubus šiek tiek vėliau, kas greičiausiai jį apsaugos nuo pavasario šalčių – žydėti jis pradės jau po šalnų.

Jeigu rudenį nubalinti medžių nepavyko, vasario mėnesį būtina padaryti tai iškart, kai tik leis temperatūra. Nereikia laukti balandžio mėnesio talkų, nes tokiu atveju procedūra išties atliks tik dekoratyvinę funkciją.

O jeigu rudenį medžius nubalinote, pavasarinio atnaujinimo galima imtis ir vasarį, ir kovą, ir pirmosiomis balandžio dienomis – kada tam rasite laiko.

Trečią balinimą atlikti nėra būtina, ypač jeigu medžiai nubalinti geros sudėties kalkių mišiniu, kuris puikiai laikosi iki metų. Vis dėlto, jeigu jį nuplovė lietus ar kalkių sluoksnis apsilupo, patariama balinti ir trečią kartą.

Kaip balinti medžius?

Pats dažniausias klausimas medžių balinimo tema – iki kokio aukščio balinti? Patyrę sodininkai pataria: visą kamieną nuo šaknies kaklelio iki pirmųjų šakų, plius apatines šakas iki trečdalio jų ilgio (daugelis balina net iki pusės šakos ilgio).

Kaip sakoma, jei jau saugoti, tai saugoti. Iš esmės, būtų neblogai nubalinti visą medį, tačiau tai daug darbo reikalaujantis ir nepigus užsiėmimas, nors tokių atvejų irgi pasitaiko. Medžiai balinami įvairiais mišiniais: kalkių skiediniu, vandens emulsiniais ar kitokiais dažais.

Svarbu, kad kamieno paviršius būtų baltas, kad balinamasis mišinys leistų žievei „kvėpuoti“ ir kaip galima ilgiau nenusiplautų. Tam į balinimo mišinį dedamos medžiagos, kurios užtikrina jo prilipimą prie kamieno (tai gali būti molis, pienas, ūkinis muilas, kazeino klijai arba PVA klijai).

Belieka pridurti, kad balinti medžius reikia esant sausam orui, kad balinimo mišinys gerai išdžiūtų ir prisitvirtintų prie kamieno. Ir būtina atlikti šį darbą kruopščiai, nieko nepraleidžiant.

Dabar vasaris ir kaip tik atėjo metas tradicinėms abejonėms: „Balinti ar nebalinti – štai koks klausimas“. Ir tai tas retas atvejis, kai atsakymas į klausimą vienareikšmiškas – balinti būtina! Ir artimiausiu metu.

Tada gražią saulėtą pavasario dieną mintyse save pagirsite, kad jūsų medžiams neteks kentėti dėl ilgų, saulės nudegimų ir šalčioplaišų.

The post Medžių balinimas: kada, kaip ir, apskritai, ar reikia? appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Liaudies patikrinti būdai, tinkantis nukalkinti daug ką

Actas ar citrinos rūgštis padeda išvalyti daugybę daiktų. Tarp jų ir dušo galvutes bei maišytuvus. Šiomis priemonėmis galima valyti itin apkalkėjusias vietas.

Tam, jog nuvalyti nuo kieto vandens susidariusias kalkes, tiesiog įpilkite acto į vidų arba trinkite skudurėliu, kuris prieš tai buvo išmirkytas acte.

Dėmesio: actas yra agresyvi priemonė, todėl juo valyti reikia tik esant reikalui. Po valymo būtina nuplauti paviršių dideliu kiekiu vandens. Svarbu, kad jo nepatektų į tarpus, kur jo negalima išplauti.

Taip pat galite išbandyti tokį būdą: vatos gabalėlius, išmirkytus acte, uždėkite ant kalkių nuosėdų. Svarbu nelaikyti labai ilgai, kadangi skystis gali pažeisti paviršių.

Čiaupą galite valyti tiesiog ant jo pildami actą ir palaikydami iki 10 minučių.

Tačiau negalima šio veiksmo kartoti pernelyg dažnai, nes acto rūgštis, sureagavusi su metalu, gali sugadinti paviršių. Problemines vietas taip pat galima bandyti valyti su citrinų rūgšties milteliais.

Eksperto patarimas

Vokiečių gamintojo „Hansgrohe“ atstovas Osvaldas Dailydžionis pataria pasinaudojus maišytuvu ar dušo galvute, šiuos prietaisus tiesiog nušluostyti šluoste.

Tokiu būdu ant paviršių nesikaups kalkės ir apskritai nereikės naudoti cheminių valymo priemonių, kurias neteisingai naudojant galima nepataisomai sugadinti chromuotą paviršių.

Gamintojo atstovas siūlo atkreipti dėmesį į šias pagrindines chromuotų paviršių valymo taisykles:

– Chromuoto paviršiaus valymui naudoti tik patikimas ir patikrintas nukalkinimo priemones, skirtas tik chromuotų paviršių valymui. Visos kitos neaiškios „universalios“ cheminės priemonės valymui netinka, nes gali sugadinti paviršių.

– Draudžiama santechnikos paviršių valyti valikliais, kurių sudėtyje yra druskos, skruzdžių, acto ar fosforo rūgšties, o taip pat visų rūšių preparatais, skirtais keraminiams paviršiams šveisti.

– Draudžiama naudoti priemones, skirtas balinimui, kurių sudėtyje yra chloro.

– Draudžiama produktų valymui naudoti indų plovimo priemones.

– Draudžiama paviršių valyti abrazyvinio veikimo valymo priemonėmis, tokias kaip šveitimo milteliai, abrazyvinės kempinės.

– Draudžiama naudoti sumaišytas skirtingas valymo priemones.

– Naudojamą priemonę dozuoti pagal gamintojo rekomendacijas. Valykite prietaisus tik pagal poreikį. Valymo priemonės dozavimas ir valymo trukmė turi atitikti tos priemonės naudojimo instrukcijos reikalavimus. Ilgesnis nenuplautos valymo priemonės laikymas gali pažeisti paviršių.

– Naudojant purškiamus valiklius, draudžiama valymo priemonę purkšti iškart ant paviršių. Pirmiausia reikia purkšti ant audinio ar kempinės, kuria valote, nes kitaip lašai gali patekti į plyšius ir tarpus, sugadindami paviršius.

– Iš karto po nuvalymo, būtina kruoščiai nuplauti dideliu kiekiu vandens, kad neliktų jokių valymo priemonės likučių.

– Tokios higienos priemonės, kaip skystas muilas, šampūnas, želė dušui taip pat gali pažeisti produktų paviršių. Todėl po dušo panaudojimo būtina kruopščiai nuplauti visus šiuos likučius. Jei paviršius jau pažeistas, šios priemonės dar labiau pažeidžia paviršių.

– Reguliarus paviršiaus valymas neleidžia kauptis kalkėms. Tokiu būdu sumažėja agresyvių valiklių poreikis.

„QuickClean“ – greita nukalkinimo funkcija

Maišytuvą ir dušo galvutes nuolat veikia įvairiausi nešvarumai. Dėl to susidarusios nuosėdos ima veikti ir paviršius.

Maišytuvų paviršių ir jų dalis pažeidžia ne tik kietas vanduo, purvas, kalkės, bet ir blogai parinktos valymo priemonės. O kaip žinia, tik prižiūrėti produktai tarnauja ilgai.

Tam ir yra sukurta „QuickClean“ technologija. „Hansgrohe“ maišytuvų oro pūstuvuose ir dušo galvų purkštukuose yra įrengti lanktūs silikoniniai antgaliai.

Tokie technologiniai sprendimai padeda purvą ir kalkes pašalinti lengvai. Jie nesubraižo paviršiaus, nes tai veikia tarsi lengvas brūkštelėjimas, pasižymi subtilia vandens srove ir ilga naudojimo trukme.

The post Kaip nukalkinti maišytuvus ir dušo galvutes? appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Kalkės paliečia ir gadina visus namų apyvokos daiktus su kuriais kietas vanduo turi ilgesnį kontaktą: arbatinius, indus, čiaupus, indaploves, skalbykles, lygintuvus, drabužius ir kita. Taigi, kaip efektyviai kovoti su šiomis namų tvarką griaunančiomis netirpiomis nuosėdomis?

Vertėtų minkštinti vandenį

Vertėtų apsvarstyti, kokios priemonės galėtų palengvinti šį galvos skausmą. Anot UAB „Infes technologijos“ atstovo Alfonso Jurevičiaus, vienas iš efektyviausių kovoje su kalkėmis sprendimų – vandens minkštinimo filtrai arba buitinė technika su integruota jonų mainų filtravimo sistema. Tai nėra brangu, ir yra puiki išeitis, norint palengvinti ir užtikrinti gyvenimo kokybę. Indaplovės, skalbimo mašinos, vandens maišytuvai daugiau nebeapsineš kalkėmis, ilgiau tarnaus ir dirbs labiau užtikrintai. Taip pat šis sprendimas turės teigiamos įtakos kokybiškesnei vandens pašildymo veiklai, nes jis nebepasidengs kalkių sluoksniu.

„Skalbiniai, išskalbti minkštintu vandeniu, taps puresni, taip greitai nenubluks ir nepraras savo tvirtumo. Dar vienas tokio vandens privalumas yra tai, kad sunaudosite mažiau muilo, šampūno ar ploviklių, nes jie putos kur kas labiau. Taip pat buityje prireiks mažiau cheminių priemonių, nes paviršiai bus valomi lengviau. Ir, žinoma, niuansas, kuris nudžiugins ir moteris, ir vyrus – suminkštinus vandenį tiek oda, tiek plaukai nebesausėja, nes jo sudėtyje nebelieka kalkių“, – patirtimi dalijasi ekspertas A. Jurevičius.

Kaip kalkes nuvalyti?

Kadangi kalkės – kieti, baltos spalvos kristalai, jie ne tik iš vidaus gadina buitinę techniką, bet ir vizualiai atrodo nepatraukliai, palikdami pilkšvos spalvos nuosėdas. Susidariusias kietas nuosėdas, galima pašalinti tinkamai parinkta priemone su rūgštimi, dažnai pakanka citrinos sulčių bei acto. Pateikiame keletą kalkių valymo gudrybių, kurios padės jas pašalinti nuo skirtingų namų apyvokos daiktų.

Virdulys. Jo valymo procesas nereikalauja didelių pastangų.

Pirmas būdas: užpildykite ¼ virdulio citrinos sultimis (tinka ir keli šaukštai citrinos rūgšties miltelių) arba actu ir palikite valandai. Vėliau atskieskite citrinos sultis arba actą vandeniu ir jį užvirinkite. Išpilkite karštą vandenį iš virdulio ir keletą kartų išplaukite jį šaltu vandeniu.

Antras būdas: į virdulį įpilkite vandens ir 2 arbatinius šaukštelius minkštiklio, pavirkite 2-3 minutes, išpilkite karštą vandenį ir perplaukite virdulį porą kartu su šaltu vandeniu.

Čiaupas bei kriauklė. Kalkės nuo čiaupo gali būti pašalintos taip pat naudojant citrinos sultis arba actą. Suvilgykite popierinį rankšluostį vienu iš šių skysčių ir pritvirtinkite jį prie čiaupo galvutės elastiška gumele, palikite valandai. Po to, nuvalykite šluošte. Galite daryti ir taip: purkškite actą ant tų vietų, kuriose matyti kalkės, palikite pusvalandžiui ir nuplaukite kempinėle.

Skalbyklė bei drabužiai. Viena didžiausių kalkių sukeliamų problemų pasireiškia skalbyklėse. Kietu vandeniu skalbiami drabužiai greičiau dėvisi, praranda savo spalvą bei formą. Jie taip pat netenka savo minkštumo, todėl ant kūno tokius drabužius dėvėti darosi nemalonu. Kalkių daromos žalos drabužiams galima išvengti naudojant minkštiklius. Renkantis minkštiklį, rekomenduojama atkreipti dėmesį į tai, kokiai vandens temperatūrai jie skirti, nes netinkamai naudojami minkštikliai audiniams gali būti kenksmingi kaip pačios kalkės. Tiesa, kiekvienas atvejis unikalus, dėl to geriausia kreiptis į specialistus, kad jie padėtų išspręsti susidariusią problemą.

Remiantis UAB „Vilniaus vandenys“ teikiama informacija, nors mūsų požeminis vanduo yra apsaugotas nuo išorinės taršos, intensyvi žmogaus veikla (pramonė, žemės ūkis, transportas, buitinės atliekos) pastoviai teršia aplinką ir gali susidaryti sąlygos kenksmingoms medžiagoms pakliūti į vandenį. Todėl būtina nuosekli ir nuolatinė vandens kontrolė.

The post Specialistų patarimai, kaip kovoti su kalkėmis appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Kaip susidaro kalkės virdulyje?

Kalkės – tai kieto vandens mineralų, dažniausiai kalcio ir magnio druskų, sankaupos, kurios lieka ant virdulio kaitinimo elementų ir sienelių po vandens garavimo.

Kieto vandens požymiai:

• balti ar pilkšvi pėdsakai ant virdulio sienelių;
• sumažėjusi prietaiso šildymo galia;
• vandens skonis gali tapti nemalonus ar kartokas.

Kodėl svarbu reguliariai nukalkinti virdulį?

1. Didesnis elektros suvartojimas

Kalkės sudaro izoliacinį sluoksnį ant kaitinimo elemento, todėl prietaisui reikia daugiau energijos vandeniui pašildyti.

Pavyzdys:
Jei virdulyje susikaupę kalkių, prietaisas gali sunaudoti iki 30% daugiau elektros energijos nei švarus virdulys.

Sprendimas: reguliarus nukalkinimas padeda išlaikyti prietaiso efektyvumą ir taupyti elektrą.

2. Greitesnis prietaiso nusidėvėjimas

Kalkės gali pažeisti kaitinimo elementą, dėl to virdulys gali sugesti anksčiau laiko.

Kaip tai vyksta?

• Kaitinimo elementas perkaista dėl izoliacinio kalkių sluoksnio.
• Tai sukelia metalo deformacijas ir koroziją.

Sprendimas: reguliarus nukalkinimas prailgina prietaiso tarnavimo laiką.

3. Prastesnė vandens kokybė

Kalkės gali patekti į vandenį ir pakeisti jo skonį, o ilgai nevalant, virdulys gali skleisti nemalonų kvapą.

Kaip tai išvengti?

• Reguliariai valyti virdulį natūraliomis priemonėmis.
• Naudoti filtruotą arba minkštą vandenį.

4. Greitesnis vandens užvirimas

Nukalkintas virdulys vandenį užvirina greičiau, nes kaitinimo elementas veikia efektyviau.

Privalumai:

• Sutaupoma laiko.
• Mažesnės elektros sąnaudos.

Kaip efektyviai nukalkinti virdulį?

Natūralūs būdai:

Actas:

• Įpilkite pusę virdulio vandens ir pusę acto.
• Užvirinkite mišinį, palikite 15 minučių.
• Išpilkite ir gerai išskalaukite.

Citrinų rūgštis:

• 1 litrui vandens įberkite 1-2 šaukštus citrinos rūgšties.
• Užvirinkite ir palikite 20 minučių.
• Išskalaukite virdulį švariu vandeniu.

Soda:

• 1 litrui vandens įberkite 2 valgomuosius šaukštus sodos.
• Užvirinkite ir palikite 15 minučių.
• Gerai išskalaukite.

Cheminės priemonės:

• Specialūs nukalkinimo skysčiai ar milteliai.
• Vadovaukitės gamintojo nurodymais.

Kaip dažnai reikėtų nukalkinti virdulį?

• Jei vanduo labai kietas – kartą per 2-3 savaites.
• Jei vanduo minkštesnis – kartą per 1-2 mėnesius.

Patarimas: pastebėję baltus nuosėdų pėdsakus ant virdulio sienelių, atlikite nukalkinimo procedūrą.

Papildomi elektros taupymo patarimai naudojant virdulį

• Virkite tik tiek vandens, kiek reikia: pilkite tik tiek vandens, kiek sunaudosite iškart.
• Reguliariai valykite virdulį: mažiau kalkių – mažesnės energijos sąnaudos.
• Rinkitės ekonomišką virdulį: ieškokite modelių su automatinio išsijungimo funkcija.
• Naudokite filtruotą vandenį: mažiau mineralų – mažiau kalkių.

The post Kokia virdulio nukalkinimo nauda? appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Norėdami užtikrinti, kad jūsų daržas ateityje užaugintų gausybę daržovių, turėtumėte pagalvoti apie dirvožemio nukenksminimą. Ši procedūra paprastai atliekama rudenį.

Paprasčiausias būdas tai padaryti – naudoti kalkes. Jų sudėtyje yra kalcio, kuris ne tik pagerina dirvos maistines savybes, bet ir padidina derlių.

Rudenį dirvožemis paprastai tampa rūgštesnis. Taip yra dėl nukritusių lapų ir žolės liekanų irimo. Dėl padidėjusio rūgštingumo sumažėja dirvožemio pralaidumas, maisto medžiagų ir drėgmės sulaikymas. Todėl ekspertai rekomenduoja dirvožemį nukenksminti. Taip bus sukurta palanki aplinka augalams augti.

Prieš naudodami kalkes dirvožemiui nukalkinti, turite nustatyti jo rūgštingumą. Tam rekomenduojama naudoti specialius testų rinkinius, parduodamus sodo centruose.

Kodėl dirvą reikėtų kalkinti rudenį? Yra keletas privalumų:

• Dirvožemis yra pakankamai drėgnas, todėl kalkės greičiau ir geriau ištirpsta;
• Yra laiko kalkėms sureaguoti su dirvožemio dalelėmis ir įsigerti į dirvožemį iki sėjos sezono.

Geriausia naudoti kalkių miltus arba kalkes miltelių pavidalu. Šios medžiagos lengvai tirpsta vandenyje, todėl jas galima tolygiai paskleisti dirvoje.

Kaip rudenį dirvožemį patręšti kalkėmis:

1. Nustatykite dirvožemio rūgštingumo laipsnį.
2. Nusipirkite kalkių – 3 kvadratiniams metrams dirvos reikės maždaug 225-450 g (priklausomai nuo rūgštingumo).
3. Padenkite lysvę plonu šiaudų arba lapų sluoksniu, kad būtų sulaikoma drėgmė.
4. Ištirpinkite kalkes kibire vandens pagal instrukcijas. Vienam kibirui vandens paimkite apie 110-225 g medžiagos.
5. Tolygiai paskirstykite kalkių tirpalą ant visos lysvės.
6. Jei reikia, procedūrą galima pakartoti po kelių savaičių, kad būtų pasiektas reikiamas dirvožemio pH lygis.
7. Labai svarbu po nukalkinimo sodą gausiai palaistyti, kad kalkės neišdžiūtų. Taip medžiaga geriau ištirps žemėje.

Kodėl reikia rudenį nukenksminti dirvą kalkėmis? Ši procedūra padeda pagerinti lysvių struktūrą ir derlingumą, išsaugoti augalų vystymuisi reikalingas maisto medžiagas ir padidinti pasėlių atsparumą ligoms.

The post Viena stiklinė – ir dirvožemis bus kaip naujas: ekspertai pataria šias trąšas sodui barstyti vietoj mėšlo appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Darbai sode

• Vasarį reikia po truputi pradėti sodą ruošti pavasariui. Taip pat reikia ir patiems ruoštis intensyviam darbymečiui – paruošti sodo įrankius, įsigyti naujus, jeigu to reikia, nusipirkti trąšų, pesticidų, mėšlo, ruošti kuoliukus pomidorams pririšti.

• Jeigu gruodį nuo vaismedžių nenurinkote vaisių mumijų, tai reikia padaryti dabar, tuomet jas reikia sunaikinti (tai apsaugos medžius nuo miltligės). Su obelų miltlige kovoti reikia dar ir išpjaunant pilkšvai baltu grybienos valkčiu padengtas ūglių viršūnes (pjauti reikia iki sveikos vietos).

• Jeigu rudenį nespėjote nugenėti medžių, padarykite tai vasarį, sulaukę tinkamos, t. y. ne žemesnės nei -5°C, temperatūros.

• Atšilus orams galima genėti vaiskrūmius. Reikėtų pašalinti visas į vainiko vidų augančias, sužalotas, ligotas šakas ir ūglius. Jaunus ūglius, gerai derančias šakutes palikite. Nuopjovas patepkite sodo tepalu ar aliejiniais dažais, kad apsaugotumėte nuo kenkėjų ir ligų sukėlėjų.

• Ankstyvas pavasaris – geras laikas suaugusiems, neaprištiems vaismedžiams baltinti, ypač jei to nepadarėte rudenį. Baltinimo tikslas – apsaugoti vaismedžių žievę nuo plyšimo, kai dieną ji įšyla saulėje, o naktį – traukiasi nuo šalčio. To nepadarius, į atsivėrusias žaizdas gali patekti ligų sukėlėjai. Medelius baltinkite gražią, šiltą pavasario dieną. Šiam tikslui galite įsigyti įvairių baltinimo mišinių. Tinka ir kalkės, sumaišytos su silikatiniais klijais, ūkiško muilo drožlėmis. Galima naudoti vandens emulsinius dažus, atskiestus 6–8 kartus.

• Jei prisninga, vaismedžių pomedžius apdenkite sniegu ir gerai sutrypkite, kad pelės neprieitų prie žievės. Saugokite jaunus vaismedžius nuo kiškių – jei turite galimybių, juos pašerkite, tuomet neniokos jūsų sodo. Augalų šakas lenkiantį sniegą reikėtų nupurtyti, kad jis neišlaužytų šakų.

Shutterstock nuotr.

• Vasario pabaigoje–kovo pradžioje, jei orai geri, galima pradėti skiepyti kaulavaisius (vyšnias, trešnes, slyvas, abrikosus, persikus), vėliau sėklavaisius (obelis, kriaušes).

• Pats laikas numatyti, kokias daržoves sėsime sklype ir įsigyti jų sėklų. Apskaičiuojame kiekvienai daržo­vei skirtą plotą ir kiek jam ap­sėti reikia sėklų. Peržiūrime tu­rimas ankstyvesnių metų dar­žovių sėklų atsargas ir tas, ku­rių daigumu abejojame dėl ilgo laikymo ar dėl pasikeitusios iš­vaizdos, padaiginame drėgna medžiaga išklotoje lėkštelėje 18 – 21°C temperatūroje. Jeigu per dvi savaites sėklos nesu dygo, reikia įsigyti daigių sėk­lų.

• Rūsiuose ar kitose saugyklose esantį derlių reikėtų reguliariai peržiūrėti ir išmesti pradėjusius gesti vaisius, daržoves.

• Nepamirškime ir meistrystės darbų. Žiemą galima susikalti pakankamai dėžių vaisiams sudėti, padaryti kopėčias. Pagaminkite inkilėlį, ta­čiau prisiminkite, kad kiekvienas inkilas turi savo paskirtį. Nuo jo landos dy­džio priklauso ir gyventojai. Primename kai kuriuos inkilų matmenis. Zylėms daromi 26 – 30 cm aukščio ir apie 11 – 12 cm pločio (viduje). Mažosioms zylėms išgręžiama 2,8 cm lan­da, o didžiosioms zylėms bei bukučiams – 3,2 – 3,4 cm. Nuo dugno iki landos turi būti 17 cm. Kiek didesni inkilai daromi varnėnams. Jie įlenda pro lan­dą, kurios skersmuo 4,7 cm.

• Ir toliau pastoviai lesinkime paukštelius. Lesinami paukšte­liai toje pačioje vietoje ieško maisto, o negavę jo – žūsta. Globokime kurapkas. Joms iš eglišakių suremkime užuo­vėją.

Darbai darže

• Prieš pavasario darbus darže reikėtų suplanuoti, kokias daržoves sėsite, kokį plotą joms skirsite ir kiek jam apsėti reikės sėklų. Pirmiausia, peržiūrėkite sėklų atsargas, patikrinkite jų daigumą ir įsigykite tų, kurių trūksta. Pirkdami sėklas atidžiai patikrinkite jų veislę, nes nuo to priklauso sėja ir auginimo sąlygos. Taip pat suplanuokite sėjomainą, kad pagerintumėte savo derlių.

• Vasario pradžioje galima sėti paprikas. Jos sėjamos į dėžutes ir laikomos kambariuose arba sėjamos šildomuose šiltnamiuose. Antroje mėnesio pusėje ateina eilė pomidorams, kurie, priklausomai nuo veislės, gali būti sodinami iki pat balandžio. Vasario pabaigoje šiltnamiuose taip pat galima pasisėti ridikėlių, salotų, špinatų ir salierų sėklų, kurių daigus atšilus persodinkite į žemę.

Shutterstock nuotr.

• Vasario pabaigoje galima imtis bulvių gumbų daiginimo pirmajam derliui.

• Labai svarbi viena taisyklė – per anksti sėti nevertėtų. Kadangi dienos dar neilgos, o naktys – šaltos, daigai gali sunkiau augti, sirgti, todėl tikėtinas prastesnis derlius.

• Kad dirva greičiau įšiltų ir būtų galima anksčiau pasodinti daržoves, reikėtų nukasti sniegą polietilenine plėvele dengtuose šiltnamiuose, o plotą pabarstyti durpėmis arba medžio pelenais. O kad dirva nebūtų rūgšti, galima pabarstyti ją kalkėmis, kreida ar medžio pelenais – šarminėmis medžiagomis – ir grėbliu įterpti jas į dirvą.

Darbai gėlyne

• Sausio ir vasario mėnesiais sėjamos ilgos vegetacijos gėlės – begonijos, petunijos, lobelijos, verbenos. Tinkamas laikas sėti lelijas (po pilnaties), kobėjas, daugiametes gėles, našlaites, ricinmedžius, dauginti pelargonijas ir begonijas. Vasariui einant į pabaigą galima pasisėti burnočių, žydrūnų, žioveinių, sprigių, burnotį, kermėkų, glioksinijų gumbų.

Shutterstock nuotr.

• Šis metų laikas palankus skiepyti rožes, trumpinti fuksijų ūglius, karpyti lapuočių gyvatvores. Reikėtų nepamiršti, kad žydinčias gyvatvores galima karpyti tik joms peržydėjus. Pernykštes fuksijų šakeles galima patrumpinti perpus – taip turėsite gražų krūmą.

• Vasario pirmomis dienomis gumbinės begonijos sodinamos į dėžutes, pripiltas durpinės ir lapinės žemės mišinio. Laiptinė­se arba šiaip vėsesnėje vietoje augintos pelargonijos iki vasa­rio mėnesio laistomos saikingai. Genimos vasario kovo mėn. Ne­sibijokime gerokai sutrumpinti: skaičiuojant nuo apačios palie­kami 5 – 6 lapai. Taip nugenė­tos pelargonijos greit atauga ir gausiai žydi. Pelargonijas reikia genėti kasmet, tuomet jos gau­siau žydi. Persenusias, labai ištysusias pelargonijas sunkiau suformuoti, todėl geriau pasi­dauginti naujų. Dauginama au­giniais kovo mėnesį.

• Laikas sėti be­goniją. Sėjama į lapinės, dur­pinės žemės ir smėlio mišinį (2:1:1). Substratas prieš sėją su­drėkinamas. Sėklos labai smul­kios, todėl pasėjus nepridengia­mos žeme. Dėžutė laikoma 16 – 18°C temperatūroje. Purškiama pulverizatorium. Paaugę daigai persodinami 3 cm atstumu į la­pinės, durpinės, inspektinės že­mės ir smėlio mišinį (1:1:1:0,5). Gumbinė begonija taip pat sė­jama vasario mėnesį. Išauginti iš sėklų augalai žydi tą pačią vasarą, truputį vėliau, negu pa­dauginti gumbais. Sėklos išlieka daigios 3 metus. Labai retas ir gražias gumbines begonijas gali­ma dauginti ūgliais kovo balan­džio mėn. Miltlige sirgusių gum­binių begonijų gumbus prieš sodinimą reikia bent 15 min pa­laikyti kalio permanganato tir­pale (1 g kalio permanganato litrui vandens).

• Labai svarbu prižiūrėti gėlių šakniagumbius ir gumbasvogūnius bei vėdinti patalpas, kur jie žiemoja. Laikas įnešti dėžutėse paso­dintus tulpių svogūnėlius pražydinimui. Norėdami turėti tulpių žiedų kovo 8-ajai, svogūnėlius įnešame vasario 10 d.

• Jei rudenį nespėjote, žiemos–pavasario sandūroje į neįšalusią dirvą galite pasodinti tulpių svogūnėlius. Atšilus dirvai, taip pat galima iškasti duobes medeliams ir krūmams, įdėti komposto.

• Šiltnamyje anksčiau galima pražydinti ir kardelius (kovo, gegužės mėn.). Pražydinimui imamos ankstyvosios veislės: ‘Fireliaght’, ‘Super star’, ‘Ame­rika’, ‘Maestro’ ir kt. Atrenka­mi stambūs, didesnio kaip 4 cm skersmens, bet dar jauni gumbasvogūniai ir termiškai apdo­rojami. Likus 5 savaitėms iki sodinimo, gumbasvogūniai nu­valomi, sudedami viena eilute į medines dėžutes su vielos tink­lo dugnu daigais į viršų. Taip sudėti jie laikomi šviesioje pa­talpoje, kurioje temperatūra yra 28 – 33°C ir oro drėgnumas 60 proc. Šiltoje ir sausoje aplinko­je gumbasvogūnių pumpurai ge­rai vystosi ir po 5 savaičių jau būna apie 5 cm aukščio. Sau­soje patalpoje šaknys pradeda augti, todėl sodinant nenukenčia ir greitai įsišaknija. Priešingu atveju ilgos šaknys nulūžtų so­dinant ir augalai ilgai skurstų. Taip termiškai apdoroti karde­liai pražysta 20 dienų anksčiau. Neturint palankių sąlygų nuro­dytai temperatūrai palaikyti, gumbasvogūnius galima laikyti 22 – 25°C temperatūroje, tuomet reikia laikyti apie septynias sa­vaites. Šiltnamyje palaikoma 18 – 20°C temperatūra dienomis ir 12 – 15°C naktimis. Kai kardeliai pradeda augti, šiltnamį reikia gerai vėdinti. Laistyti geriau vidudienį, kad iki vakaro spėtų apdžiūti lapai. Norint ekonomiškiau išnau­doti šiltnamio plotą, tarpueiliuo­se galima pasėti krapų, salotų.

• Vasario pabaigoje persodinami kambariniai augalai.

The post Svarbiausi vasario darbai sode, darže ir gėlyne appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Taigi, ką reikia nuveikti darže ir sode rudenį?

Pirmas žingsnis: surinkti augalų likučius

Iš lysvių būtina išrauti stambesnes piktžoles, surinkti sausus lapus, derliaus likučius ir kitas šiukšles. Dirvą geriausia tvarkyti iš karto nuėmus derlių ar bent jau kuo greičiau. Ilgam šio darbo neatidėliokite, nes ant pūvančių augalų liekanų pradės bręsti patogeniniai grybai, jie užkrės dirvą ir ruošis sėkmingai peržiemoti. Prie to prisideda lietūs, rūkas ir naktinė rasa.

Populiariuose straipsniuose apie sodininkystę dažnai rašoma, kad pomidorų lapai ir kitos augalų atliekos su infekcijų požymiais turi būti ne dedamos į kompostą, o sudeginamos. Tačiau tai nėra būtina, nes komposto krūvoje nėra sąlygų vystytis patogenams, o subrendęs kompostas sodo augalams pakenkti negali.

Antras žingsnis: išpurenti viršutinį dirvožemio sluoksnį

Surinkę augalų likučius kaip įmanoma greičiau išpurenkite lysves 3–4 centimetrų gylyje. Taip sunaikinsite dirvožemio plutelę. Tai reikia padaryti iki nuolatinio atšalimo. Išpurenus dirvą piktolės geriau dygsta, o kuo labiau jos suaugs, tuo geriau. Rudenį sukasus dirvą ūgtelėjusios piktžolės žus, dėl to kitą sezoną reikės mažiau ravėti.

Trečias žingsnis: perkasti dirvą

Perkasti žemę – pagrindinis dirvožemio apdirbimo darbas rudenį. Perkasus ir patręšus žemę organinėmis trąšomis žymiai pagerės sunkių molingų dirvožemių savybės. Stenkitės suspėti perkasti žemę iki ilgalaikių lietų pradžios: kai žemė permirks iki 10 centimetrų gylio ar giliau, jos perkasinėti jau negalima, nes taip dirvožemis trypiamas, pažeidžiama jo struktūra. Paprastai patyrę sodininkai stengiasi spėti užbaigti dirvos perkasimo darbus iki spalio pradžios.

Lysves sukasti reikėtų iki maždaug 15–20 centimetrų gylio, pagal galimybes apverčiant grumstus, kad sudygusios piktžolės atsidurtų apačioje. Kruopščiai kiužinti grumstų ir lyginti lysvių nereikia, nes nelygiame paviršiuje geriau laikysis sniegas ir vanduo.

Tiesa, rudeninis perkasimas naudingas ne visų rūšių dirvožemiui. Smėlingame dirvožemyje tai neduoda jokios naudos, o štai sunkiame molingame dirvožemyje yra ypač naudinga.

Perkasimas gerina molingo dirvožemio struktūrą. Perkasus jame susiformuoja poros, oro ertmės, pro kurias patenka deguonis. Tai labai svarbu šaknų kvėpavimui, taip pat padeda augalams pasisavinti maistines medžiagas. Jeigu deguonies trūksta, maistinės medžiagos įgauna augalams neprieinamą formą ir augalai prasčiau auga.

Rudenį perkasus dirvožemį sumažėja kenkėjų ir ligų tikimybė. Taip pažeidžiami kenkėjų lizdai, nes iki jų prasiskverbia šaltas oras. Į paviršių išversti grumstai geriau peršąla, taigi, iš dalies yra dezinfekuojami.

Perkasant dirvožemį sumažėja vienmečių piktžolių kiekis. Smulkūs jų ūgliai perkasus greitai žūva, dėl to naują sezoną bus mažiau ravėti.

Be to, perkasant dirvą racionaliai panaudojama sniego drėgmė. Perkasus lysvės paviršius lieka nelygus, o ant tokio paviršiaus susikaupia daugiau sniego. Kai sniegas aptirpsta, vanduo nesuteka į šonus, o susigeria į perkasus atsiradusias oro ertmes ir patenka giliai į dirvožemį. Taip pavasarį daržovės galės naudoti biologiškai aktyvios sniego drėgmės atsargas.

Kuo tręšti dirvožemį?

Šviežias mėšlas. Jeigu neturite kur laikyti ir kompostuoti mėšlo, galima jo nupirkti rudenį ir dalį iškart įterpti į lysves, o kitą dalį palikti subręsti. Mėšlą rudenį galima įterpti ten, kur augo agurkai ir kitos moliūgų šeimos daržovės (moliūgai, cukinijos, melionai), taip pat krapai, salierai, vėlyvieji kopūstai. Jeigu mėšle daug šiaudų ir pjuvenų, pirmaisiais metais jį įterpus daržovėms reikės azoto trąšų, nes grubios organinės medžiagos šusdamos naikina azotą. Maksimalią šviežio mėšlo įterpimo naudą pajausite praėjus sezonui, kai patręštose vietose galėsite pasodinti tas pačias kultūras: agurkus, kopūstus, burokėlius, ridikėlius, žalumynus.

Mėšle paprastai būna daug piktžolių sėklų. Todėl jį patogiausia įterpti ne pavasarį, o rudenį – didžioji dalis piktžolių suspės suželti ir galėsite jas sunaikinti perkasdami dar prieš sodindami pagrindines kultūras. Be to, rudenį įterpiant mėšlą per žiemą jis prisigeria drėgmės, pamažu pradeda šusti ir gerai susimaišo su dirvožemiu.

Kompostas ir perpuvęs mėšlas. Perpuvusį mėšlą ir subrendusį kompostą į dirvožemį galima įterpti ir pavasarį, ir rudenį. Kiekvienas metas turi savų privalumų ir trūkumų. Kai įterpiame rudenį, dalį maistinių medžiagų išplauna polaidžio vanduo, tačiau organinės medžiagos pasiekia optimalų drėgnumą ir paskui lengvai susimaišo su dirvožemiu. Rinkitės jums patogesnį variantą.

Paprastai po avietėmis, serbentais, braškėmis, obelimis ir kitomis daugiametėmis kultūromis perpuvęs mėšlas ir kompostas įterpiami perkasant žemę nuėmus derlių. Daugiametės gėlės taip pat rudenį tręšiamos organinėmis trąšomis. Be to, šių organinių trąšų galima nemaišyti su dirvožemiu, o išbarstyti kaip mulčią – žiemą jis apsaugos nuo šalčio.

Daržo lysves patogiau rudenį tik grubiai perkasti, nedaužant grumstų, o perpuvusį mėšlą ar kompostą įterpti pavasarį sodinant daržoves. Taupymo sumetimais galima tiesiog supilti organines trąšas į sodinukams ar sėkloms skirtas duobutes.

Durpės. Jose nedaug maistinių medžiagų, tačiau durpės gerina dirvožemio kokybę. Žemumų durpės palengvina sunkų molingą dirvožemį, o jeigu dirva smėlinga, durpės padeda geriau sugerti drėgmę. Sausos durpės sunkiai drėksta ir labai lėtai sugeria vandenį, todėl kartais sunku jas vienodai paskirstyti dirvožemyje. Jeigu yra laiko, patogu durpes įterpti rudenį.

Jeigu jūsų dirvožemis sunkus, pravers štai toks patarimas: 4–5 litrus (pusę kibiro) durpių įterpkite į vieną kvadratinį metrą dirvožemio, paskui pavasarį pakartokite (vietoj durpių galite naudoti perpuvusį mėšlą) ir dar kartą perkaskite. Tai padės organinėms medžiagoms tolygiai persimaišyti su dirvožemiu, bus lengviau sutrupinti didelius molio grumstus.

Kuo kalkinti dirvožemį?

Dirvožemiui kalkinti rudenį tinka kalkės, kreida, pelenai, dolomito miltai ir kitos kalkinimo priemonės. Gesintos kalkės į dirvožemį įterpiamos tik rudenį, nes dėl jų lėčiau įsisavinamas fosforas. Kad nepakenktumėte augalams, reikia, kad nuo kalkinimo iki aktyvios vegetacijos pradžios praeitų keli mėnesiai.

Šiais laikais dirvožemio rūgštingumui sumažinti dažniau naudojamos ne kalkės, o dolomito miltai, kreida, pelenai. Visus šiuos priedus įterpti į dirvą galima bet kuriuo metų laiku. Dažnai tai daroma pavasarį, nes kruopščiai purenant dirvą kalkinimo medžiagą paskirstyti dirvožemyje yra kur kas paprasčiau. Pelenus patariama įterpti tik pavasarį, nes juose yra vandenyje tirpstančių maistinių medžiagų, kurias polaidžio vanduo išplauna.

Mineralinės trąšos. Siekiant kuo racionaliau panaudoti mineralines trąšas darže, verčiau jas įterpti pavasarį, prieš pat sėjant ar sodinant daržoves. Daugiamečiai augalai mineralinėmis trąšomis tręšiami rudenį. Rudeninių trąšų sudėtyje turi būti ne tik fosforas ir kalis, bet būtinai ir azotas (tik kitokiomis proporcijomis, lyginant su vasarinėmis trąšomis). Nukritus lapams daugiamečių augalų medžiagų apykaita sulėtėja, tačiau visiškai nesustoja. Dauguma augalų ir toliau naudoja azotą ir kaupia jį intensyviam augimui pavasarį. Šaltame dirvožemyje azotas įsisavinamas ypač lėtai, nors augalams pavasarį jo labai reikia (ypač tai jaučia vaismedžiai), o pavasarinių trąšų jiems nepakanka.

Rudenį dirvą galima tręšti azoto, fosforo ir kalio trąšomis, tačiau patogiau naudoti subalansuotus rudeninius mineralų kompleksus. Jų galite nusipirkti iš kiekvieno trąšų gamintojo.

Pabaigai – kaip pagerinti dirvožemį sapropeliu?

Sapropelis – nepratekančių vandens telkinių dumblingos nuosėdos – sėkmingai naudojamas dirvožemio derlingumui atstatyti. Sapropelis pasižymi kompleksiniu teigiamu poveikiu:

gerina dirvožemio struktūrą ir vandens bei oro apykaitą;

skatina humuso kaupimąsi;

suaktyvina naudingų mikroorganizmų veiklą;

jo sudėtyje esančios naudingosios medžiagos yra augalams prieinamos formos.

Į sapropelio sudėtį įeina humininiai junginiai ir fulvorūgštys, azotas, fosforas, kalis, geležis, kalcis, magnis, boras, bromas, molibdenas, marganas. Sapropelyje esantys vitaminai ir aminorūgštys užtikrina pilnavertę augalų mitybą ir teigiamai veikia derliaus skonines ir maistines savybes. Patręšus sapropeliu, poveikis trunka iki penkerių metų, be to, jis naudingas visų tipų dirvožemiams, įskaitant ir molingus bei smėlinius.

Molingiems dirvožemiams sapropelio norma siekia 2–3 litrus vienam kvadratiniam metrui, paskui dirvožemis perkasamas iki 10 centimetrų gylio. Taip patręšus, sapropelis aktyviai veikia nuo trejų iki penkerių metų ir jau pirmąjį pavasarį išpurena dirvožemį, normalizuoja jo rūgštingumą ir struktūrą.

Priesmėlio ir smėlio dirvožemiai pasižymi dideliu pralaidumu vandeniui, todėl iš jų maistinės medžiagos lengvai išplaunamos. Tokiuose dirvožemiuose sapropelio norma siekia 3–4 litrus vienam kvadratiniam metrui, perkasant ne giliau kaip 10 centimetrų gylyje.

Sapropelis yra drėgmei imli medžiaga, kuri išplaunama itin lėtai. Smėlio dirvožemiuose jis aktyviai veiks nuo dvejų iki trejų metų.

The post Kaip pasirūpinti dirvožemiu rudenį? appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Žinoma, sklypo teritorijos tvarkymas nėra itin malonus užsiėmimas, su tuo niekas nesiginčija. Tačiau nusiminti tikrai neverta: netrukus nuveiktas darbas atsipirks mums su kaupu, o sodo sklypo bendras vaizdas visiems aplinkiniams demonstruos, kad čia gyvena tikras šeimininkas!

Grėbiame lapus ir šakeles

Pirma, ką būtina padaryti pavasarį – surinkti lapus. Beje, nereikia skubėti ir pulti daryti tai vos nutirpus sniegui. Kažkiek palaukite, tegul pavasarinis vėjelis pradžiovina lapus, tada su jais bus kur kas paprasčiau susitvarkyti.

Be lapų, per rudens ir žiemos laikotarpį dirvožemio paviršiuje susikaupė daug kitų šiukšlių: sausų medžių ir krūmų šakelių, pernykštės žolės, paukščių ir gyvūnų ekskrementų. Visam tam sode tikrai ne vieta. Tačiau čia ir iškyla klausimas: kur geriausia tokias šiukšles padėti?

Deginti pernykščių lapų ir šakų nereikėtų, nes tai neekologišką. Bet kokias organines atliekas, kurias surinkote savo sklype, geriausia supilti į komposto dėžę (jeigu jūsų sode jos dar nėra, pats metas užsiimti jos gamyba, nes pasigaminti komposto dėžę pačiam – ne taip jau ir sunku).
Kitokios kilmės atliekas – senus celofano paketus, suplyšusią polietileno plevėlę, plastikinius butelius, sudaužytus gėlių vazonus, sulaužytus sodo dekoravimo elementus ir panašiai – taip pat metame ne į laužavietę, o į šiukšlių konteinerį.

Medžių ir krūmų priežiūra

Medžius ir krūmus, kuriuos prieš žiemą apdengėme, pats metas nudengti. Tada reiktų gerai juos apžiūrėti ir patikrinti, kaip peržiemojo. Jeigu pastebėsite nuo šalčio atsiradusius įtrūkimus žievėje, aštriu peiliu išvalykite žaizdas iki sveiko audinio ir dezinfekuokite jas 3 procentų boro mišiniu, paskui kruopščiai užtepkite sodo tepalu.

Jeigu medžių ir krūmų vainikas pernelyg tankus, pats metas atsikratyti nereikalingų šakų – jas nugenėti specialiomis sodo žirklėmis ar pjūklu. Tik padaryti tai reikia iki to momento, kol pradeda skleistis pumpurai.

Būtina pašalinti visas sergančias, sausas ir silpnas ataugas ir šakas, kurios trukdo vienos kitai, kaip ir tas, kurios auga į vaikino vidų ar žemyn. Nepamirškite pjūvio vietas patepti vario sulfato tirpalu (vienam litrui vandens reikia vieno arbatinio šaukštelio sulfato) ir sodo tepalu. Po tokio apdorojimo pjūviai greičiau užgys, taip išsaugodami augalo sveikatą.

Nereiktų pamiršti ir nudžiuvusių bei pavojų keliančių medžių – juos būtina nupjauti. Na, o visus likusius – būtina nubalinti. Net jeigu tai padarėte rudenį, per žiemą kalkės beveik nusiplovė, todėl procedūrą būtina pakartoti ir pavasarį. Tam galima naudoti jau paruoštą medžių balinimui skirtą mišinį arba paruošti jį patiems (sumaišome 3 kilogramus kalkių, 500 gramų vario sulfato ir 10 litrų vandens).

Tvarkome šiltnamį ir šiltlysves

Jeigu savo sklype turite šiltnamį ar šiltlysves, jais taip pat reikia pasirūpinti. Kruopščiai apžiūrėkite visas medines dalis, papuvusias pakeiskite naujomis ir apdorokite jas viena iš specialių apsauginių priemonių. Visus rėmus, jeigu vietomis atsilupo dažai, būtina nušlifuoti ir iš naujo nudažyti. Tada patikrinkite metalinių konstrukcijų būklę, atkreipkite ypatingą dėmesį į elementų sujungimo vietas.
Stiklines šiltnamio dalis iš abiejų pusių kruopščiai nuplaukite, naudodami specialias plovimo priemones. Jeigu po ranka neturite specialių preparatų, stiklą lengva nuvalyti pačių pasigamintu tirpalu. Be to, būtina išvalyti visus vandens latakus ir surinkti šiltnamyje likusius augalų likučius.

Formuojame lysves ir klombas, sutvarkome gėlynus

Jeigu rudenį planavote paruošti keletą naujų lysvių ar gėlyną, tačiau „netikėtai atėjus žiemai“ nesuspėjote, dabar kaip tik tam tinkamas laikas. Kol kas laisvose lysvėse galima pasėti šalčiui atsparias žaliąsias trąšas – rugius, garstyčias ar kitas kultūras. Taip vienu šūviu nušausite du zuikius: neleisite piktžolėms užimti vietos ir pagerinsite dirvožemio būklę.

Vertėtų šiek tiek dėmesio skirti ir turimoms klomboms, kurių grožis ir patrauklumas taip pat tiesiogiai priklauso nuo to, ar laiku sutvarkoma. Gėlynuose būtina surinkti augalų likučius ir kitokias šiukšles, viską kruopščiai išravėti. Jeigu oro prognozė palanki, nuimkite uždengimus nuo daugiamečių augalų, bet jeigu šalčiai dar nesibaigė – neskubėkite.

Valome takelius ir aikšteles

Takeliai ir aikštelės šaltuoju metų laiku gali nukentėti nuo šalčio ir atodrėkio vandens. Taip pat čia galėjo prisikaupti įvairiausių šiukšlių, kurios gadina ne tik vaizdą, bet ir įvairių paviršių būklę.
Apžiūrėkite visus sodo takelius ir aikšteles, išsiaiškinkite problemines vietas: įtrūkimus, įdubimus ir kitus elementus, kurie reikalauja remonto. Sutaisykite visas sugadintas vietas, tada takelius kruopščiai nušluokite, jeigu reikia, galite ir nuplauti.

Taisome tvorą ir sodo suolelius, remontuojame statinius

Sulaužyti sodo suoliukai ir tvora – pakankamai smulkus nemalonumas, kuris, nepaisant to, pavasarį nuliūdina dažną sodininką. Vis dėlto, dažnai pataisyti juos visiškai nesudėtinga. Žinoma, jeigu sulūžo iš plastiko pagaminti sodo baldai, greičiausiai su jais teks atsisveikinti – deja, bet jie neremontuotini. Na, o visa kita galima ir reikia sutaisyti.

Valome vandens telkinį ir pasirūpiname jo gyventojais

Pavasaris yra pats tinkamiausias metas bent kartą per metus padaryti varginantį ir nelabai malonų darbą – išvalyti vandens telkinį.

Prieš jį valydami, pirmiausiai turite nuo jo paviršiaus surinkti visus lapelius ir smulkias šakeles. Paskui siurbliu išpumpuokite iš tvenkinio vandenį ir surinkite visus nešvarumus. Akmenis reikia kruopščiai nuplauti tekančiu vandeniu, o patį vandens telkinį (kalba eina apie plastikinę talpą – žinoma, priežiūra priklauso nuo jūsų turimo tvenkinio pobūdžio) gerai išplaukite šepečiu – taip nuo jo paviršiaus nuvalysite visas organines liekanas. Paskui tvenkinį galima iš naujo pripildyti akmenų ir švaraus vandens.

Nepamirškite ir kitų sklype esančių vandens objektų: latakų, fontanų ir baseinų. Jiems taip pat reikia jūsų priežiūros. Iš jų būtina išrinkti šiukšles ir kruopščiai išplauti. Taip pat jau galite išdėlioti prieš žiemą surinktas vandens talpyklas, vasaros dušo kabiną ir rankų praustuvę.

Elektra sode – labai svarbu!

Kai pavasarį savo sodo sklype darote generalinę tvarką, būtina tuo pat metu patikrinti čia esančią elektros instaliaciją. Apšvietimo sistemos gedimus galite pataisyti patys arba paprašyti specialisto pagalbos.

Na, štai, regis, ir viskas. Tikimės, kad čia pasiūlytas darbų planas padės jums nelengvame, bet labai svarbiame ir reikalingame pavasariniame generaliniame susitvarkyme.

The post Pavasaris: generalinė tvarka sodo sklype appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.