Vorų poravimosi metas

Lietuvoje sutinkama virš 400 rūšių vorų. Šiltose, tamsiose vietose: tarp užuolaidų karnizų, sienų kampuose, plyšiuose ir kt., dažniausiai slepiasi kampavoriai, kryžiuočiai, virpūnėliai, kilpininkai ir kt. Vienas iš gražesnių ir spalvingesnių vorų yra retas boružinis storagalvis. Šiuo metų laiku vorai gali būti pastebimi dažniau, kadangi prasidėjęs daugelio jų poravimosi metas.

„Vorų poravimasis labai įdomus. Patinėliai po poravimosi dažnai tampa patelių maistu. Tam, kad išvengtų mirties, kai kurių rūšių patinėliai imasi gudrybių. Vieni patinėliai „šoka“ savotiškus šokius, kad atkreiptų patelės dėmesį ir ši jo nelaikytų grobiu. Kiti patinėliai sugauna auką, suvynioja ją į kokoną ir atneša patelei. Kol ši būna užsiėmusi dovanos ragavimu, patinėlis ją apvaisina. Dar kiti patinėliai po poravimosi tiesiog sprunka“, – pasakoja UAB „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas.

Voriukai sunkiai pastebimi

Po poravimosi vorai savo kiaušinėlius deda į šilko kokonus, kuriuos prikabina prie augalų arba nešioja su savimi taip savotiškai saugodami. Kokonuose būna nuo keliasdešimt iki keleto šimtų kiaušinėlių.

„Voriukai labai greitai tampa pakankamai aktyvūs, kad patys gaudytų grobį. Kai kurie vorai atiduoda jaunikliams savo pagautą grobį, o kiti atryja sekretą. Lietuvoje didžiausių vorų (vapsvavorių, kampavorių, plūdvorių) patelės užauga iki 2 cm ilgio, o pasaulyje randami ir 5 kartus didesni vorai – gigantiškasis Pietų Amerikos voras paukštėda užauga daugiau kaip iki 9 cm ilgio“, – žiniomis dalinasi biologas.

Vorai gali grybštelėti

Nepaisant to, kad vorai bijo žmonių, jauniklius ar kokonus ginantys ar neatsargiai paimti į rankas nariuotakojai gali grybštelėti.

„Visi Lietuvoje aptinkami vorai turi nuodų, tačiau ne visi gali perkąsti žmogaus odą. Įkąsti gali vapsvavoriai, sidabriukai, diegliavoriai – jų įkandimas panašus į bitės įgėlimą, tačiau jautresniems žmonėms įkandimo simptomai gali praeiti tik po keleto savaičių“, – kalba ekspertas.

L. Grigaliūnas ramina, kad Lietuvoje vorai nėra agresyvūs – nuodai reikalingi gaudant grobį, tad vorai jų nešvaisto.

Jei bijote vorų…

Žmonės, bijantys vorų, nėra linkę su jais dalintis savo būstu ar terasa. Be to, kenkėjų kontrolės ekspertai dažnai gauna skundų dėl voratinkliais apdergto fasado, langų. Į voratinklius prikrenta lapų, spyglių ir kenkia tiek individualių namų, tiek parduotuvių, reklaminių stendų interjero estetikai.

Paprasčiausias būdas mažinti vorų populiaciją – kantriai valyti voratinklius. Vorų tinklai yra stiprūs ir elastingi – skaičiuojama, kad iš vieno voro galima ištraukti iki 4000 metrų gijos. Voratinkliais vorai keliauja iš vienos vietos į kitą, gaudo grobį. Pastebėjus tinklą, patariama nedelsti ir nuvalyti.

Vorai dažniausiai apsigyvena ten, kur yra maisto. Jei namai bus švarūs ir aplink neskraidys musės ar kt. vabzdžiai, rizika, kad įsikurs voras sumažės.

The post Atšilo orai – pabudo vorai appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

„Uodai vystosi nuo kiaušinio iki lervos, tada tampa lėliukėmis ir pereina į suaugėlio stadiją. Pavasarį pradėjus smarkiau šilti orams visada gyventojams patariame, jei yra galimybė, pašalinti potencialias uodų veisyklas, kol neišsirito uodų suaugėliai: išpilti talpas, kuriose buvo prisikaupę vandens, nusausinti prie namų, sodo ar sodybos esančias balas ir kt.“, – žiniomis dalinasi L. Grigaliūnas.

Jei nepasirūpinote prevencija

Kenkėjų kontrolės ekspertas, paklaustas, kokių priemonių imtis dabar, kai temperatūra gerokai šoktelėjusi, mėgstantiems vakarinius pasivaikščiojimus ar pasibuvimus gamtoje pataria naudoti vaistinėse ar prekybose centruose pardavinėjamas purškiamas ar tepamas atbaidomąsias medžiagas – individualių namų, sodybų gyventojams rekomenduoja ilgalaikę kraujasiurbių kontrolę.

„Repelentai nuo uodų yra gana veiksminga, tačiau trumpalaikė priemonė – problemos ji nesprendžia. Netoli vandens telkinių gyvenantiems patariame į vandenį įpilti inovatyvų preparatą, kuris, nepaisant uodo išsivystymo stadijos, jį sunaikina – ekosistema nėra pažeidžiama, vanduo nėra užteršiamas. Gyvenantiems netoli miško, stovinčio vandens telkinio ar renginių metu rekomenduojame nuo šių vabzdžių iš anksto saugotis, prevenciškai apdorojant cheminėmis priemonėmis įvairius savo ūkio statinius: pavėsines, lauko terasas ir pan.“, – teigia biologas.

Ar uodai platina ligas?

Kraujo ieškančios patelės ne tik įkyriai zyzia, erzina niežulį sukeliančiais įkandimais, bet pasaulio mastu yra vienas iš pavojingiausių vabzdžių žmogui – skaičiuojama, kad per metus nuo uodų platinamų ligų miršta milijonas žmonių, beveik pusei pasaulio žmonių gresia rizika užsikrėsti maliarija.

The post Negailestinga uodų ataka: kaip atsilaikyti? appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

„Vorų fobija (arachnofobija) – itin dažnas ir kaip žmonija senas reiškinys. Daugeliui, ropojant vorui per kūną, kyla nemalonūs pojūčiai. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad vorai yra naudingi – jie mažina uodų, musių, tarakonų ir kitų kenksmingų vabzdžių populiaciją“, – tikina biologas Liutauras Grigaliūnas.

Vorai slepiasi plyšiuose

Vorus traukia šiltos, tamsios vietos, pavyzdžiui: plyšiai, kampai, užuolaidų karnizai ar kt. Kitos rūšys labiau mėgsta būti lauke, ausdamos voratinklius daržinėje, sode ar prie lauko žibintų.

Lietuvoje dažniausiai sutinkami naminis kampavoris, ilgakojis virpūnėlis, plėšriavoris, neretai painiojamas su tarantulu, bei maišavoris.

„Naminis kampavoris yra paplitęs Europoje, Šiaurės Afrikoje, Azijoje. Jo dydis gali siekti beveik 2 cm, kūnas juodas arba rudas, kojos gana ilgos, dengtos plaukeliais. Šie vorai mėgsta rūsius, sandėliukus ir kt. tamsias bei drėgnas vietas. Ilgakojis virpūnėlis įdomus tuo, kad paliestas voras ima tarsi virpėti. Jo kūnas pilkai rudas, kojos ilgos. Vasarą, vėlyvą rudenį dažnai pastebimas daržinėse, pastatų išorėse. Klajojančiais medžiotojais laikomi plėšriavoriai, tamsių spalvų, ilgomis kojomis. Šie plėšrūnai su 8 kojomis dar vadinami vorais-vilkais. Jie itin mėgsta saulėtas vietas, tinklų nerezga ir grobį gaudo jo tykodami. Patelės nešiojasi rutuliškus kokonus su besivystančiais jaunikliais. Neprastesnis medžiotojas yra maišavoris – auką puola žaibiškai. Beje, šio voro patelės įkandimai yra skausmingi ir žmogui“, – pasakoja biologas.

Visi vorai nuodingi

Daugelis mano, kad Lietuvoje gyvenantys vorai nekanda, tačiau įerzinti, jauniklius ar kokonus ginantys didieji vorai gali grybštelti.

„Visi Lietuvoje aptinkami vorai turi nuodų, tačiau ne visi gali perkasti žmogaus odą. Dažniausiai galima pajusti vapsvavorio ir voro kryžiuočio kerštą, tačiau tai retas atvejis – vorai žmonių bijo labiau nei mes. Kai kurių Lietuvoje gyvenančių vorų įkandimas panašus į bitės įgėlimą, tačiau dažniausiai pasireiškia odos įdrėskimu, paraudimu, kartais patinimu, maudimu. Praėjus keletui dienų nemalonūs pojučiai išnyksta“, – kalba ekspertas.

Jei nenorite voro kaimynystės

Jei namuose apsigyveno voras, biologas pataria jį sugauti stiklainiuku, dėžute ir paleisti į lauką.
„Nepaisant to, kad voratinklius audžia ne visi vorai, jų tinklai tapę vorų simboliu. Voratinkliai skirti medžioti, gyventi, keliauti iš vienos vietos į kitą. Tačiau žmonėms audžiami vorų tinklai gali kelti nemažai problemų: teršti gaminamą produkciją, kenkti estetiniam vaizdui. Tokiu atveju svarbu sandarinti patalpas, nuvalyti voratinklius, gyvus vorus sugauti ir paleisti atokiau nuo pastatų“, – rekomenduoja L. Grigaliūnas.

The post Patarimai, kaip išvengti vorų draugijos appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.