Prieš kelis šimtmečius žymus prancūzų architektas François Mansart išpopuliarino laužytos šlaito formos stogus, kurie – ypač jei turėdavo langus – po stogu esančią palėpės erdvę darė tinkamą gyvenimui. Iki tol palėpės buvo naudojamos labiau sandėliavimui, o pritaikytos gyvenimui, architekto garbei, imtos vadinti mansardomis. Mansardos ypač išpopuliarėjo XIX a. viduryje Prancūzijoje ir JAV, o šiandien mansardų rasti galima beveik kiekviename pasaulio kampelyje. Vis stipriau įsigalint vakarietiškoms architektūros ir interjero dizaino tendencijoms, jas atranda ir lietuviai.

Shutterstock

Žmonės vis dažniau ieško nestandartinių sprendimų, atitinkančių jų poreikius

„Dar gana neseniai metų Lietuvoje geidžiamiausi buvo privatūs namai užmiestyje ar bent miesto pakraštyje, todėl baigė užsipildyti santykinai netoli miesto centrinės dalies buvę kolektyvinių sodų masyvai, kitos teritorijos, vystėsi infrastruktūra. Tačiau paskutiniais metais, pavyzdžiui, Vilniuje vis augant gyventojų skaičiui, naujoms investicijoms ir darbo vietų skaičiui, reikšmingai padidėjo transporto srautai, todėl turintiems namą užmiestyje pasikeitė laiko ir finansinės sąnaudos. Šiandien, turint šeimą, tai reiškia „taksisto“ darbą“, – pasakojo išskirtinius būsto bei lankstaus verslo projektus įgyvendinančios įmonės CITUS vadovas Mindaugas Vanagas.

Jo teigimu, didėjant būsto keitimo dažnumui, žmonės vis dažniau ieško ne universalaus būsto visam gyvenimui, o konkretų gyvenimo tarpsnį, jo poreikius tenkinančių namų. Todėl dažniau jie dėmesį atkreipia ir į netradicines erdves, jų asmenybę atitinkančio buto, to buto aplinkoje susiformavusios panašaus socialinio portreto, pomėgių žmonių bendruomenės.

Be to, visame pasaulyje vis ryškesnė grįžimo į centrą iš užmiesčio tendencija neaplenkia ir Lietuvos. Čia gyvenimą renkasi žmonės, norintys arti turėti didelį aukšto lygio paslaugų pasirinkimą, turėti galimybę viską pasiekti pėsčiomis ar dviračiu. Nestandartinis būstas, ypač miesto centre yra ir saugi investicija: su laiku būsto vertė gali ir dar labiau išaugti, o nusprendus jį parduoti ar išnuomoti — taip pat su potencialiai didele grąža — tai padaryti turėtų būti santykinai lengva, mažesnė rizika prarasti dalį investuotų lėšų — net ir sunkmečio sąlygomis.

Shutterstock

„Matyt, Vilniuje labiau „traukė“ pasaulinių tendencijų skersvėjai, nes šiame mieste unikalios erdvės būstai – tokie kaip mansardos, studijos, loftai – savo vietą atrado jau senokai. Kauniečiai ilgiau prioritetu laikė nuosavą namą, tačiau matome akivaizdžius ženklus, rodančius augantį nestandartinių būstų patrauklumą. Tai – natūralu, juk abu miestai turi išskirtinius, pasaulyje vertinamus senamiesčius“, – kalbėjo M. Vanagas.

Mansardos pasirinkimas turi privalumų

Nepriklausomas NT konsultantas Tomas Grižas kalbėjo, kad jam butas mansardoje, viršutiniame pastato aukšte, palėpėje atrodo patrauklus, įdomesnis nei labiau įprastas buto variantas, todėl tokį butą jis rinktųsi per daug nedvejodamas.

„Pirmiausia, todėl, kad dažnai tai – kitoks išplanavimas, lubų sijos ir panašūs interjero akcentai, butui pridedantys savitumo. O tokių būstų patrauklumas metams bėgant tik didės, juolab, kad dažniausiai tokie butai – centrinėje miesto dalyje, senamiestyje, o lokacija taip pat kelia vertę“, – teigė T. Grižas.

Jis teigia prieš 5-6 metus įžvelgęs augančią loftų paklausą ir didėjančią vertę, o šiandien Vilniuje – daugybė sėkmingų tokio pobūdžio būsto projektų.

Shutterstock

„Šiandien matau augančią Kauno NT rinką, didėjančią būstų centre bei senamiestyje paklausą ir vis didesnį susidomėjimą išskirtinėmis namų erdvėmis. Viena iš nišų – dalijimosi ekonomikos teikiamos galimybės: galiu paminėti keletą atvejų Vilniuje, kuomet žmonės, įsigiję mansardose esančius butus, juos įrengę ir pritaikę trumpalaikei nuomai, džiaugiasi patrauklia gaunama grąža ir puikiais unikalioje erdvėje apsistojusių svečių atsiliepimais“, – įsitikinęs NT konsultantas.

Tomo Grižo manymu, stereotipas, kad būstas negali būti pirmame ar paskutiniame aukštuose, tampa atgyvena. Mansarda ar palėpė – kaip ją bevadinsime – yra ypatinga erdvė, kuri, patikėta geram interjero dizaineriui ar dizainerei, tampa gražiais ir funkcionaliais namais išskirtinumo ieškančioms asmenybėms.

Interjero dizainerė: penki patarimai, kaip įsirengti butą mansardoje

Interjero dizainerė, tinklaraščio www.e-interjeras.lt įkūrėja Evelina Aleliūnienė sako, kad namuose, kur mansarda sudaro tik dalį erdvės, joje dažniausiai įkuriama darbo erdvė, miegamasis ar poilsio kampelis, bet didesnėse gali būti suprojektuoti visi patogiam gyvenimui reikalingi kambariai.

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, kadangi mansardą sudaro skirtingo aukščio erdvės ir norint ją sėkmingai įrengti svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus niuansus, dizainerė pateikia penkis patarimus, kaip sėkmingai suplanuoti ir įkurti mansardą.

1. Erdvės ir kambariai. Patartina neskaidyti mansardos į daug atskirų kambarių, atskirti jas pertvaromis – taip mažėja erdvė. Jeigu mansardą dar tik statotės, nepamirškite, jog stogą reikės apšiltinti, neretai – atvesti inžinierines komunikacijas ir patogiai suprojektuoti laiptus. Jei palėpė jau įrengta kaip gyvenamoji erdvė, dalis šių rūpesčių atkris.

2. Lubų aukštis. Planuodami mansardos interjerą apgalvokite, kaip išnaudosite erdves pakraščiuose, kurios yra žemiausios: ten geriausia statyti lovos galvūgalį, darbo stalą, vonią ar spinteles. Visada pasimatuokite ir pasižymėkite vietą, kur telpate pilnu ūgiu. Jeigu žemiausioje vietoje statote lovos galvūgalį, apgalvokite, kur galėsite patogiai iš lovos išlipti. Jeigu statote darbo stalą – turėkite omeny, kad turėsite atsistoti nuo kėdės, tad stalas turi būtų tokioje vietoje, kad atsistoti netrukdytų lubos. Aukšta erdvė mansardos viduryje taip pat didelis privalumas – ji kompensuoja žemas lubas pakraščiuose ir bendras plotas vizualiai atrodo erdvus.

3. Baldai. Mansardoje visada būna labai jauku, tačiau baldų projektavimas reikalauja dėmesio ir atidumo. Žemėjanti erdvė apriboja galimybes pritaikyti standartinius baldus, ypač jei siekiama maksimaliai išnaudoti tą erdvę. Todėl kartais geriausias sprendimas – užsakyti individualius baldus. Kylantys iššūkiai, nors ir gali reikšti santykinai didesnes investicijas, dažnai padeda rasti netikėtus sprendimus ir džiaugtis rezultatu.

Shutterstock

4. Apšvietimas. Mansardos reikalauja kitokių apšvietimo sprendimų nei erdvės su standartinėmis lubomis. Derinkite pakabinamus ir sieninius šviestuvus, esant galimybei, šviestuvų tvirtinimui naudokite išlikusias sijas, į pagalbą pasitelkite toršerus – kuriems tereikia rozetės ir nereikia vedžioti laidų.

5. Akcentai. Mansardos privalumas – stoglangiai, pro kuriuos patenka daug natūralios dienos šviesos. Taip pat, turite puikią galimybę išnaudoti sijas. Tai puiki vieta pakabinti sūpynėms, krėslui ar hamakui. Tokie akcentai sukuria ypatingą jaukumą. Apšvietimo sprendimai taip pat gali tapti ryškiais interjero akcentais.

„Nepaisant visų šių išlaidų, tai atsipirks – nestandartinė ir jauki erdvė tikrai džiugins. Lietuviai šį sprendimą jau pamėgo, nes suprato, jog mansardos – ne vien palėpės ar sandėliai, tai gali būti puikūs namai“, – įsitikinusi www.e-interjeras.lt tinklaraštininkė ir dizainerė E. Aleliūnienė.

The post 5 interjero dizainerės patarimai, kaip įsirengti butą mansardoje appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Daugiabučio namo palėpė, jei ji nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims, yra bendrojo naudojimo patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams. Ja, kaip ir kitais bendrosios dalinės nuosavybės objektais, disponuojama bendraturčių sutikimu. Kai bendraturčiai nesutaria, tokio objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką gali nustatyti teismas.

Shutterstock

Norint įgyvendinti nuosavybės teisę į visą palėpę ar jos dalį pirmiausia reikia atlikti palėpės kadastrinius matavimus, jeigu ji nebuvo oficialiai išmatuota (inventorizuota) ir nenustatyta kiekvieno daugiabučio namo buto ar patalpų savininko dalis. Atlikus šiuos matavimus, neįrengta palėpė įregistruojama Nekilnojamojo turto registre (NTR) kaip atskira bendrosios dalinės nuosavybės patalpa. Tuomet kiekvienas namo buto ir kitų patalpų savininkas įgyja neįrengtos palėpės dalį – tampa patalpos dalies savininku ir gali ja disponuoti (parduoti, nuomoti, įkeisti ir pan.).

Kad įregistruotoje atskiroje bendrosios dalinės nuosavybės patalpoje savininkai galėtų nustatyti savo palėpės dalies konkrečią vietą, būtinas jų susitarimas dėl palėpės plano, kuriame nurodoma, kurioje vietoje yra kiekvienam bendraturčiui priklausanti dalis. Visų namo butų ir kitų patalpų savininkų pasirašytas susitarimas tvirtinamas notaro ir įregistruojamas NTR. Norint gyvenamąsias patalpas įrengti didesnėje, nei gyventojui priklauso, palėpės dalyje, būtina gauti palėpės bendraturčių sutikimus – atsisakymus savo dalies. Toks atsisakymas turi būti patvirtintas notaro, sudarant pirkimo–pardavimo, dovanojimo sutartį ar surašant kitą lygiavertį dokumentą, kuris suteiks teisę asmeniui valdyti ir naudoti jau jam priklausančią patalpų dalį.

Shutterstock

Norint nuosavybės teise priklausančią palėpės dalį prijungti prie buto ar suformuoti naują nekilnojamojo turto objektą (butą) privaloma parengti atitinkamą statinio projektą, kuriame būtų numatyti naujos patalpos (buto) formavimo ar esamų patalpų performavimo bei paskirties keitimo į gyvenamąją paskirtį sprendiniai, ir gauti statybą leidžiantį dokumentą iš savivaldybės administracijos.

Statybos užbaigimą patvirtinantis dokumentas kartu su kadastrinių matavimų byla – tai nuosavybės teisės į naujai suformuotą nekilnojamojo turto objektą įregistravimo ar esamo buto kadastro duomenų pakeitimo dėl palėpėje įrengtų papildomų patalpų pagrindas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos informacija

The post Gyvenamųjų patalpų įrengimas daugiabučio namo palėpėje appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Nepaisant šių sunkumų, palėpę įrengti verta. Taip ne tik praplėsite gyvenamąjį plotą, bet ir padidinsite savo turto vertę, ypač, jei jūsų namas nėra didelis, palyginti su aplinkiniais namais.

1 žingsnis: susipažinkite su reikalavimais

Norint įsirengti palėpę ar rekonstruoti šlaitinį stogą reikės užsakyti rekonstrukcijos projektą ir paisyti reikalavimų, apibrėžtų statybos taisyklėse ST 2190.01:1997 „Palėpių projektavimo taisyklės“ ir statybos techniniame reglamente STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“. Šiuose dokumentuose galima rasti ir schemas, nustatančias, kaip palėpėje išdėstyti patalpas.

2 žingsnis: apšiltinkite stogą

Norint dulkėtą pastogę paversti gyvenimui tinkama erdve, be abejo, pirmiausia reikės apšiltinti stogą. Tam dažniausiai naudojamos šiltinimo putos arba šilumos izoliacijos plokštės – polistirolas, stiklo, akmens vata. Pastaruoju būdu apsišiltinti galite ir patys.

Nepamirškite, kad per stogą netenkama didelės dalies namo šilumos, tad šis etapas turi būti atliktas ypač atsakingai ir atsižvelgiant į medžiagų šiluminę varžą.

Medžiagos skiriasi savo kaina ir savybėmis: mineralinė stiklo vata ir akmens vata yra palyginti pigios, tačiau jas reikia saugoti nuo drėgmės. Tuo metu ekovata ir termovata yra brangesnės ir joms reikalinga specialia įranga, kita vertus, naudojant jas galima pasiekti geresnio sandarumo.

Shutterstock nuotr.

3 žingsnis: jei reikia, paaukštinkite stogą

Paprastai palėpės, esančios po dvišlaičiu stogu, yra gana erdvios, tačiau kartais stogo šlaitą gali tekti pakelti, jei norėsite išsitiesti visu ūgiu. Beje, vertinant patalpos aukštį ir būsimą komfortą, reikia įvertinti, kiek vietos užims apšiltinimo ir apdailos sluoksnis.
Žinokite, kad norint patogiai jaustis, ties centru stogas turėtų būti įrengtas ne žemiau nei 2,3 metro. Pasieniuose esantį plotą galima išnaudoti žemoms komodoms ir spintelėms, voniai ar lovai, vaikų žaidimų kampeliui ir pan.

Shutterstock nuotr.

4 žingsnis: suplanuokite erdvę

Prieš imdamiesi rekonstrukcijos greičiausiai jau žinosite, kam bus skirta atnaujinta palėpė. Tuomet pats laikas numatyti, ar tai bus vientisa erdvė, ar patalpa su atskirais kambarėliais. Žinoma, viskas priklauso nuo palėpės ploto ir jūsų galimybių, taip pat stogo konstrukcijos. Be to, prireikus galėsite padidinti pertvarų skaičių.

Esminis patarimas būtų toks: jei patalpa nedidelė ir joje dažniausiai bus tik vienas žmogus, geriau jos neskaidyti pertvaromis, bet sukurti funkcines zonas. O jei visgi nusprendėte įrengti palėpėje atskirus kambarius, turėkite minty, kad daugiau grindų ploto reikės kambariams ties stogo nuolydžiu nei tiems, kurie atsidurs centre ir turės normalias sienas.

Shutterstock nuotr.

5 žingsnis: suplanuokite apšvietimą

Tinkamai suplanuotas apšvietimas – vienas svarbiausių veiksnių, lemsiančių palėpės jaukumą. Tai pasiekiama derinant pro langus sklindančią dienos šviesą ir dirbtinį apšvietimą. Priklausomai nuo palėpės dydžio, reikia įrengti bent keletą apšvietimo taškų, kad visos zonos gautų pakankamai šviesos. Reikia turėti omenyje, kad šviesos kritimo kampas šioje patalpoje gan specifinis.

Kuo daugiau patalpoje šviesos – tuo jaukesnė ir erdvesnė ji atrodys. Tai ypač aktualu, jei ketinate įsirengti gyvenamąjį, darbo kambarį arba virtuvę. Jei neįrengtoje palėpėje yra tik vienas langelis, didesnei erdvei jo tikrai bus maža. Didesnis stoglangių skaičius padeda sukurti skaidrią nuotaiką, taip pat atveria vaizdą į lauką.

Shutterstock nuotr.

Stoglangius patartina įrengti iš abiejų stogo šlaito pusių. Langai neturėtų būti pernelyg aukštai – optimalu, kai jų apatinė dalis yra apie 90 cm aukštyje. Jei palėpė aukšta, viršuje galima įrengti papildomų langų – taip užtikrinsite vėdinimą ir šviesos patekimą į giliausias kambario kerteles.

Dar vienas svarbus dalykas – langų aksesuarai, kaip žaliuzės, užuolaidėlės ar markizės. Jie padeda reguliuoti vidun įeinantį šviesos srautą, o markizės apsaugos ir nuo pernelyg didelio karščio.

6 žingsnis: apdaila

Palėpių sienų apdailai dažniausiai pasitelkiamos gipskartonio, OSB plokštės, dailylentės. Prieš tai sienos ir grindys apšiltinamos. Po grindimis dažnai įrengiama ir garsą izoliuojanti medžiaga. Jaukumo suteikia minkšti kilimai, kurie taip pat sugeria garsą.

Įėjus į palėpę mūsų akys paprastai nukrypsta į nuožulniai einančius šlaitus, taigi, juos galima išryškinti įdomesnės tekstūros dailylentėmis. Galite net pažaisti erdvės teikiamomis galimybėmis ir panaudoti skirtingo ilgio lenteles. Taip sukursite žaismingą asimetriją.

Shutterstock nuotr.

Paprastai palėpės dažomos šviesiai, siekiant išvengti ankštumo įspūdžio.

Shutterstock nuotr.

7 žingsnis: baldai

Paskutinis, bet tikrai ne mažiausiai svarbus palėpės akcentas yra baldai. Jie turi būti kompaktiški, kad būtų galima įtalpinti į nišas, kampus, išnaudojant ties grindimis susidarančias tuščias erdves ir t. t. Plotas palei sienas paprastai išnaudojamas sieninėms spintoms, lentynoms, kėdėms ir lovoms, o centras paliekamas laisvas.

The post Verčiame palėpę gyvenamąja erdve – svarbiausi etapai appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Daugiabučio namo palėpė, jei ji nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims, yra bendrojo naudojimo patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams. Ja, kaip ir kitais bendrosios dalinės nuosavybės objektais, naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Kai bendraturčiai nesutaria, tokio objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką gali nustatyti teismas.

Norint įgyvendinti nuosavybės teisę į visą palėpę ar jos dalį pirmiausia reikia atlikti palėpės kadastrinius matavimus, jeigu ji nebuvo oficialiai išmatuota (inventorizuota) ir nenustatyta kiekvieno daugiabučio namo buto ar patalpų savininko dalis. Atlikus šiuos matavimus, neįrengta palėpė įregistruojama Nekilnojamojo turto registre (NTR) kaip atskira bendrosios dalinės nuosavybės patalpa.

Tuomet kiekvienas namo buto ir kitų patalpų savininkas įgyja neįrengtos palėpės dalį – tampa patalpos dalies savininku ir gali ja disponuoti (parduoti, nuomoti, įkeisti ir pan.). Kad įregistruotoje atskiroje bendrosios dalinės nuosavybės patalpoje savininkai galėtų nustatyti savo palėpės dalies konkrečią vietą, turi būti bendraturčių susitarimas dėl palėpės plano, kuriame nurodoma, kurioje vietoje yra kiekvienam bendraturčiui priklausanti dalis. Visų namo butų ir kitų patalpų savininkų pasirašytas susitarimas tvirtinamas notaro ir įregistruojamas NTR. Norint gyvenamąsias patalpas įrengti didesnėje, nei gyventojui priklauso, palėpės dalyje, būtina gauti palėpės bendraturčių sutikimus–atsisakymus savo dalies. Toks atsisakymas turi būti patvirtintas notaro, sudarant pirkimo–pardavimo, dovanojimo sutartį ar kitą lygiavertį dokumentą, kuris suteiks teisę asmeniui valdyti ir naudoti jau jam priklausančią patalpų dalį.

Taigi, tik tinkamai sutvarkius teisinius reikalus, galima imtis gyvenamųjų patalpų įrengimo statybos darbų. Šiame etape taikytini statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai priklauso nuo to, kokiai statybos rūšiai priskiriami atliekami darbai, ar pastatas nėra įregistruotas kultūros vertybių registre, kokioje vietovėje yra pastatas, jei įrengiant palėpę bus keičiama pastato išvaizda (pvz., įrengiami stoglangiai), ir kt. Šios aplinkybės lemia statybą leidžiančio dokumento reikalingumą, atitinkamas statybos užbaigimo procedūras.

Norint įregistruoti nuosavybės teisę į naujai suformuotą nekilnojamojo turto objektą ar esamo buto kadastro duomenų pakeitimus dėl palėpėje įrengtų papildomų patalpų, VĮ Registrų centrui kartu su prašymu būtina pateikti kadastrinių matavimų bylą ir statybos užbaigimą patvirtinantį dokumentą.

The post Gyvenamosios patalpos namo palėpėje: ką svarbu žinoti? appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Įleiskite į palėpę daugiau šviesos, įrengdami stoglangius, kurie praleidžia bent dukart daugiau šviesos nei tokio pat ploto vertikalioje sienoje įstatyti įprastiniai langai. Nudažykite sienas šviesiai. Venkite kontrasto tarp lubų ir sienų, geriau jas dažyti viena spalva, šitaip vizualiai padidinant patalpą. Baltos sienos ir lubos, gelsvos grindys, natūralios baldų spalvos sukuria ramybės pojūtį. Čia gera grįžti po sunkios darbo dienos ir pailsinti galvą.

“G studio” nuotr.

“Velux” nuotr.

STATYK nuotr.

Nuožulnios palėpės lubos – tikras iššūkis, mat tokiose erdvėse įkurdinti standartinius baldus toli gražu ne pati lengviausia užduotis. Kartu tai ir puiki galimybė labai racionaliai išnaudoti kiekvieną patalpos centimetrą. Jūs nustebsite, kiek svarbių daiktų gali tilpti į žemiausioje palėpės vietoje, prie pat stogo, įtaisytas spinteles. O tolimoji palėpės siena, iš dviejų pusių nusklembta stogo, tiesiog prašyte prašosi užpildoma modulinėmis lentynomis. Po langu galima įrengti darbo vietą ar susisukti romantišką guolį, iš kurio galėsite naktimis stebėti žvaigždes. Svarbiausia – kad būtų patogu prieiti, nereikėtų lenktis ar tūptis, o atsistoję nesiremtumėte galva į lubas. Vaikščiojimui palikite palėpės vidurį, mat tam geriausia turėti ne mažiau kaip 2,3 m patalpos aukščio.

STATYK nuotr.

“M Architekture” nuotr.

STATYK nuotr.

“Velux” nuotr.

“M Architekture” nuotr.

STATYK nuotr.

Pastogę reikės apšiltinti, tarp gegnių įtaisant termoizoliaciją. Gegnes galima palikti ir neuždengtas, jos bus puikus akcentas. Apšiltintos sienos ir lubos uždengiamos gipskartonio ar OSB plokštėmis, o ant jų jau tvirtinama pageidaujama apdaila. Žemiausiose palėpės vietose – ten, kur stogas susijungia su perdanga, galima išvedžioti komunikacijas ir uždengti jas sienelėmis. Pasitaiko mėgėjų pastogę pertvaromis suskirstyti į kambariukus, bet paprastai palėpės erdvė nebūna didelė, tad geriau įrengti vieną didelę patalpą per visą erdvę, sukuriant atskiras funkcines zonas.

STATYK nuotr.

“Dreamstime” nuotr.

STATYK nuotr.

STATYK nuotr.

STATYK nuotr.

The post Išnaudokime visą erdvę: gausybė palėpės įrengimo idėjų appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Ieškokite profesionalios pagalbos

Prieš pradedant bet kokius renovavimo darbus palėpėje, pasitarkite su profesionalais apie būtinus konstrukcijų pokyčius ir tam reikalingus leidimus. Paprastai renovuojant palėpę reikia mažiausiai dviejų metrų aukščio ir pločio, o grindų plotas turi siekti bent šešis su puse kvadratinio metro.

Padidinkite erdvę

Paprastai palėpėse grindų plotas ir lubų aukštis nėra labai didelis. Palėpės erdvę įmanoma padidinti panaudojant mansardos langą – tai iš stogo šlaito išsikišanti lango konstrukcija, kuri palėpėje sukuria daugiau erdvės. Mansardinių langų dydžiai skiriasi, tad nuspręskite, koks geriausias jums ir dabartinei mansardos konstrukcijai. Kai apsispręsite dėl palėpės langų, rinkitės energiją taupančius produktus, kurie padės sutaupyti dalį kas mėnesį mokamų komunalinių paslaugų kainos.

Suplanuokite atramas

Nenaudojamose palėpėse paprastai nėra atramų, leidžiančių jas naudoti. Todėl jums greičiausiai teks suplanuoti ir pastatyti atramas. Būtinai kreipkitės į specialistą, kuris pasirūpins, kad viskas atitiktų esamus reikalavimus.

Apsispręskite dėl įėjimo

Dabar pats metas apsispręsti kaip įeisite į savo palėpę. Net ir mažiausi laiptai reikalaus pakankamai erdvės, kad galėtumėte jais saugiai užlipti. Čia ir vėl jums patarti gali architektas ar statybos inžinierius, nes jie puikiai orientuojasi šiam darbui keliamuose reikalavimuose. Kad galėtumėte saugiai lipti, apsvarstykite galimybę virš laiptinės įrengti langą – tai leis aiškiai matyti kiekvieną žingsnį.

Projektavimas

Apsispręskite, kaip naudosite savo naują palėpės erdvę ir pagal tai ją suprojektuokite. Gerai suprojektuotas kambarys neleis prarasti erdvės ir sukurs malonesnį vaizdą. Gerai suprojektuotos sienų lentynos gali užtikrinti pakankamai vietos jūsų daiktams sudėti. Taip pat nepamirškite, kad yra nemažai baldų, kurie taip pat gali tarnauti ir kaip daiktadėžės. Jūsų palėpės erdvę maksimaliai išnaudoti padės ir iš po lovos ištraukiami stalčiai, ir daiktų sandėliavimo funkciją turintys pufai.

Apsispręskite dėl avarinio išėjimo

Jūsų palėpė yra aukščiausioje namų vietoje ir būtina pagalvoti apie avarinį išėjimą nelaimės atveju. Pagalvokite, koks geriausias avarinio išėjimo kelias. Yra nemažai saugių produktų, siūlančių patikimą išėjimo galimybę per mansardos langą. Jeigu nuspręsite vienu jų pasinaudoti, pasirūpinkite, kad jis būtų laikomas lengvai pasiekiamoje vietoje.

Reguliuokite drėgmę

Naująją palėpės erdvę labai lengvai subjauroti gali drėgmė ar vanduo. Prieš pradedant daryti sienų ir grindų apdailą pasirūpinkite, kad lubos būtų tinkamai įrengtos, o stogas padarytas taip, kad pro jį neprasiskverbtų nei lašas vandens.

Kontroliuokite oro temperatūrą

Kad palėpė būtų jauki, būtina turėti galimybę kontroliuoti joje temperatūrą. Tam galite pasinaudoti jau esama šildymo ir vėdinimo sistema arba pastatyti nešiojamus prietaisus. Labai veiksmingas būdas yra šildomos grindys, tačiau tinkamai joms įrengti ir vėl prireiks specialistų pagalbos. Jeigu nuspręsite rinktis nešiojamą įrenginį, pasirūpinkite, kad jis atitiktų saugos standartus.

The post Kaip palėpėje sukurti papildomos gyvenamosios erdvės appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.