Profilaktika pavasarį

Reikia pradėti nuo to, kad visam laikui širšių iš savo sklypo išnaikinti yra beveik neįmanoma, tad reikia nusiteikti, kad šią kovą reikės tęsti kasmet. Visgi yra keletas profilaktinių priemonių, kurios padės išvengti didelės jų kolonijos savo namų ar sodybos aplinkoje.

Pavasarį patariama užsiimti naujų širšių lizdų paieška ir naikinimu. Lizdų reikia ieškoti ten, kur jų būdavo anksčiau. Jeigu ten jų neatsirado, reikia apžiūrėti visas kitas vietas, kurios galėtų būti patrauklioms šiems vabzdžiams, pavyzdžiui: duobes, plyšius, įvairias ertmes ir pan. Kadangi pavasarį lizdai būna dar nedideli, o dienos metu jų viduje širšių nebūna, juos visai nesudėtingai galima pašalinti iš sunaikinti. Dar galima išmėginti dirbtinius lizdus-gaudykles, kuriuos galima nusipirkti specializuotose sodininkystės prekių parduotuvėse.

Kitas būdas išvengti širšių savo sklype – augalų, kurių nemėgsta šie vabzdžiai, sodinimas vietose, kur jie ypač yra nelaukiami (aplink terasą, verandą ar pavėsinę). Širšės nemėgsta kai kurių augalų, kurie išsiskiria savo ryškiu kvapu. Pavyzdžiui, joms ypač nepatinka čiobreliai, pipirmėtės, eukaliptai.

Shutterstock nuotr.

Kovos priemonės vasarą

Tyrimui rodo, kad širšės nemėgsta visų rūšių mėtų, tad jų atbaidymui galima naudoti eterinį mėtų aliejų. Tokiu aliejumi tereikia suvilgyti vatos gabalėlius ir juos paslėpti vietose, kurias mėgsta šie vabzdžiai.

Visgi vienas efektyviausių kovos būdų su širšėmis yra jų gaudyklės. Širšių gaudyklę galima padaryti iš plastikinio butelio. Tinka bet koks plastikinis butelis (tai gali būti mineralinio, giros, alaus ar butelis nuo vaisvandenių). Butelio dugne reikia padaryti nedidelę skylutę, kad pro ją galėtų įlįsti širšė. Tada į jo vidų reikia įpilti ką nors saldaus.

Pavyzdžiui, tai gali būti uogienės likučiai praskiesti vandeniu. Tuomet viską reikia gerai suplakti, kad butelio sienelės taptų lipnios, įverti vielos laikiklį ir pakabinti tokią gaudykle netoli širšių lizdo.

Nedidelius kabančius širšių lizdus galima naikinti muilo ir vandens mišiniu. Ekspertai sako, kad muilas užkemša širšių kvėpavimo takus, todėl jos žūsta beveik iš karto. 

The post Puola širšės: kaip su jomis kovoti? appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Sulaukėme skaitytojo Juozo patarimo kaip saugiai ir be rūpesčių atsikratyti ramybės neduodančių širšių. Anot jo, tai tikras suvalkietiškas širšių naikinimo būdas.

„Reikia paimti plastikinį butelį, tinka nuo alaus arba nuo vaisvandenių. Butelio dugne padaroma nedidelė skylutė, kad pro ją galėtų įlįsti širšė ar širšuolis. Širšuolis, tai tokia pati širšė, bet labai didelė. Tada suvalkietis susiranda kokios nors uogienės ar obuolių košės likučius ir praskiedęs vandeniu supila į butelį maždaug iki pusės. Permatomas butelis tinka tiems naikintojams, kurie mėgsta stebėti procesą, o tamsintas – nemėgstantiems matyti širšių žūties. Nepastebėta tiesioginė priklausomybė tarp butelio spalvos ir pakliuvusių į juos širšių skaičiaus. Tikėtina, kad permatome butelyje greičiau rūgsta “košelė” ir į aplinką sklinda saldesnis – čia širšių nuomone – kvapas“, – rašo Juozas.

Tuomet viską reikia gerai suplakti, kad butelio sienelės taptų lipnios ir įverti vielos laikiklį. „Kadangi širšės mėgsta apsigyventi sunkiai prieinamose vietose, ši jų naikinimo priemonė yra pakabinama netoli jų lizdo. Tai reikia daryti vakare, pritemus nes dienos metu jos gali užpulti meistrą. Tikslas yra susilpninti širšių šeimą, o jeigu pavyks, tai ir išnaikinti širšių lizdą. Į butelius lenda ir skęsta širšės, kurių lizdo apsaugos zonoje kabo „saldumynas“. Kas keletą dienų reikia keisti košelę, o panaudotą turinį užkasti darže“, – rašo jis.

Tokia priemonė davė vaisių. Skaitytojo teigimu, pirmą dieną į vieną iš butelių pakliuvo 14 vnt., o kitą 20 vnt. širšių ir vienas priklydęs širšuolas.

The post Darau pats: paprastas būdas atsikratyti širšių appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Nusiskundimų gausa

Kaip pasakoja ilgametę patirtį turintis biologas, Liutauras Grigaliūnas, šią vasarą vapsvos itin aktyvios, tikėtina, kad ir rudens pradžioje jų bus gausu.

„Fiksuojame ryškų širšių aktyvumą. Vasaros pabaigoje užauga vabzdžių kolonijos, todėl puolimai dažnesni: lizdus susisukusios po balkonų, terasų stogeliais, prie langų, palėpėse ir kitose netoli gyvenamųjų patalpų esančiose vietose širšės ne juokais kelia baimę. Viena gyventoja sunerimusi prašė pagalbos, kai vapsvų lizdą rado mediniame vaikų žaidimų namelyje, kita moteris kreipėsi dėl vapsvų paukščių inkiluose“, – situaciją komentuoja L. Grigaliūnas.

Gyvybei pavojingi įkandimai: kaip apsisaugoti?

Vapsvos ne tik nemaloniai zirzia, tačiau ir gelia. Vapsvų įgėlimai būna itin skausmingi, alergiškiems žmonėms gali sukelti anafilaksinį šoką. Jei įgėlus širšei ar bitei, ima svaigti galva, darosi sunku kvėpuoti, tirpsta galūnės, staiga mažėja kraujospūdis, reikia nedelsiant kviesti medikus, nes kyla pavojus asmens gyvybei.

„Perspėjame, kad pastebėjus skraidančius vabzdžius į pilkšvos spalvos lizdus, reikėtų pasistengti nedaryti langų ir durų, kad į patalpas nepatektų kenkėjų, pašalinti, namuose uždengti vaisius, uogas ir kitus vabzdžius viliojančius produktus. Patiems bandyti susidoroti su kenkėjais nerekomenduojama – suerzintos vapsvos, širšės ar bitės gelia dar aršiau, todėl pasekmės gali būti kelis kartus liūdnesnės“, – pasakoja kenkėjų kontrolės ekspertas L. Grigaliūnas.

Širšuolai, vapsvos ir bitės – kaip atskirti?

Nors atrodo, kad lietuviai bites puikiai skiria nuo kitų panašių vabzdžių, pasak biologo, būna atvejų, kai gyventojai kreipiasi į ekspertus nežinodami, ar vapsvos, ar bitės apsigyveno jų namo palėpėje ir kelia nerimą gyventojams, ypač mažamečius vaikus auginantiems.

„Širšuolų pilvelis geltonas ir juodas, vapsvos – oranžinės spalvos su rudais dryžiais. Širšuolai yra didelės – iki 4,5 cm ilgio. Širšuolių sparnai rausvai oranžinės spalvos. Vapsvos yra smulkesnės, laibesnės ir margesnės už namines bites. Mums, specialistams, atskirti kenkėjus vieną nuo kito paprasta, tačiau visai suprantama, kad išsigandę žmonės tikrai ne apie vabzdžio sparnų spalvą galvoja, o stengiasi išvengti įgėlimo. Visgi rekomenduotina vabzdžius ir jų lizdus nufotografuoti, kad specialistai iš anksto pasirengtų vizitui Jūsų namuose ir naikinimo procedūros truktų trumpiau, būtų efektyvesnės“, – kalba pašnekovas.

Nauda vs. pavojus

Priešingai nei bitės, vapsvos laikomos žmogaus sveikatai pavojingais vabzdžiais. Bitės gerbiamos už medų ir kitus produktus, jos apdulkina kitus augalus taip pagausindamos derlių. Kita vertus, bitės žmonėms gali kenkti – kai kuriais atvejais jos gelia. Nors po įgėlimo bitė miršta, jos geluonis lieka odoje. Bičių įgėlimas taip pat gali sukelti alerginę reakciją, sunkesniu atveju net anafilaksinį šoką. Tiesa, bitė gelia tik gindamasi, tačiau svarbu pažymėti, kad tais atvejais, kai laukinės ar naminės bitės kelia pavojų gyventojų sveikatai (įsikuria namų plyšiuose, terasose, prie langų ar durų ir pan.), kyla būtinybė jas pašalinti iš žmogaus aplinkos.

„Žinoma, visada stengiamės bites „iškeldinti“ švelniai. Susidarius tokiai situacijai, patartina kviesti kenkėjų kontrolės specialistus ar bitininkus, kurie gali pagauti spiečių ir jį saugiai perkelti į neutralią vietą. Jei problema būna sudėtingesnė ir bitės įsikūrusios sunkiai prieinamose vietose (po grindimis, giliuose plyšiuose ar pan.), kelia pavojų žmonių sveikatai, tenka jas naikinti“, – apibendrina UAB „Dezinfa“ specialistas.

The post Bitė, širšė ir vapsva: nuo naudos iki pavojaus gyvybei appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

„Pavasarį, įšilus orams, peržiemojusi širšė motinėlė ieško tinkamos vietos lizdo statybai. Lizdas statomas iš susmulkintos medienos, nugraužiamos nuo medžių ir sumaišomos su seilėmis. Pradžioje lizdas būna visai mažas, vėliau darbo imasi užaugusios pirmosios darbininkės – plečia lizdą, maitina ten augančias naujas širšes. Lizdas statomas nuo oro negandų apsaugotose vietose, todėl šiuo atveju kregždžių lizdas, susuktas balkono pastogėje, yra širšėms saugi vieta“, – teigia biologas.

Širšės ir kregždės – draugai?

Paukščiai ir širšės kartu gyventi negali. Kregždės širšių nelesa, tačiau širšės, užėmusios teritoriją, ją skaudžiai gina.

„Animaciniuose filmuose širšės dažniausiai vaizduojamos kaip agresyvūs, piktybiški personažai. Jos puola tik pajutusios pavojų: jei prie širšių lizdo esate arčiau nei 2-3 m, bandote širšes sunaikinti purkšdami aerozolines naikinimo priemones, ardote lizdą, širšės puls ir ims gelti kūną.Širšė gali gelti ne kartą ir per geluonį suleisti didžiausią nuodų lyginant su bet kuriuo kitu geliančiu vabzdžiu“, – teigia biologas.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Ką reikėtų žinoti apie vapsvų naikinimą
Darau pats: paprastas būdas, kaip atsikratyti širšių

Jei širšė įgėlė – bėk

Apie 2-3 procentai planetos gyventojų yra alergiški vabzdžių nuodams, kurie gali sukelti mirtį. Mokslininkų skaičiavimais keturis iš tūkstančio įgeltųjų, jei jie yra alergiški, ištinka labai sunki anafilaksinė reakcija, pavojinga gyvybei.

Jei širšė įgėlė, patariama kuo greičiau sprukti iš atsitikimo vietos, nes netrukus galima sulaukti ir gentainių atakos – vabzdžiai geldami išskiria tam tikrų aliarminių feromonų, pranešančių apie pavojų.

„Vapsvų ir širšių įgėlimai labai skausmingi ir itin pavojingi alergiškiems žmonėms. Atvykę naikinti širšių, girdime liūdnų istorijų: gyventoją, sergantį diabetu, medikai vos spėjo ištraukti iš mirties gniaužtų po to, kai į koją įgėlė šlepetėse besislėpusi širšė. Apmaudu, kad kiekvienas metais Lietuvoje pasitaiko mirtinų atvejų. Deja, gyventojai vis dar linkę patys naikinti širšes ir rizikuoti savo sveikata“, – kalba L. Grigaliūnas.

Kaip sumažinti įgėlimo sukeltą skausmą?

Įgėlus širšei, vapsvai rekomenduojama stebėti organizmo reakciją – pradėjus jausti svaigulį patariama tučtuojau kreiptis į gydytoją. Nė vienas žmogus neišvengia sukelto skausmo, niežėjimo, patinimo.

Biologas pataria įgėlimo skausmą mažinti žaizdą šaldant ledu, suvyniotu į medžiagos skiautę, laikant česnako skiltelę, perpus perpjautą svogūną, agurką. Skausmą malšina ir citrinos, apelsinų sultys, obuolių actas: jose reikia pamirkyti vatos gabalėlį ar medžiagos skiautę, uždėti ant įgėlimo vietos.

The post Puola širšės – kaip elgtis? appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Sulaukėme skaitytojo Juozo patarimo kaip saugiai ir be rūpesčių atsikratyti ramybės vis dar neduodančių širšių. Anot jo, tai tikras suvalkietiškas širšių naikinimo būdas.

„Reikia paimti plastikinį butelį, tinka nuo alaus arba nuo vaisvandenių. Butelio dugne padaroma nedidelė skylutė, kad pro ją galėtų įlįsti širšė ar širšuolis. Širšuolis, tai tokia pati širšė, bet labai didelė. Tada suvalkietis susiranda kokios nors uogienės ar obuolių košės likučius ir praskiedęs vandeniu supila į butelį maždaug iki pusės. Permatomas butelis tinka tiems naikintojams, kurie mėgsta stebėti procesą, o tamsintas – nemėgstantiems matyti širšių žūties. Nepastebėta tiesioginė priklausomybė tarp butelio spalvos ir pakliuvusių į juos širšių skaičiaus. Tikėtina, kad permatome butelyje greičiau rūgsta “košelė” ir į aplinką sklinda saldesnis – čia širšių nuomone – kvapas“, – rašo Juozas.

Tuomet viską reikia gerai suplakti, kad butelio sienelės taptų lipnios ir įverti vielos laikiklį. „Kadangi širšės mėgsta apsigyventi sunkiai prieinamose vietose, ši jų naikinimo priemonė yra pakabinama netoli jų lizdo. Tai reikia daryti vakare, pritemus nes dienos metu jos gali užpulti meistrą. Tikslas yra susilpninti širšių šeimą, o jeigu pavyks, tai ir išnaikinti širšių lizdą. Į butelius lenda ir skęsta širšės, kurių lizdo apsaugos zonoje kabo „saldumynas“. Kas keletą dienų reikia keisti košelę, o panaudotą turinį užkasti darže“, – rašo jis.

Tokia priemonė davė vaisių. Skaitytojo teigimu Pirmą dieną į vieną iš butelių pakliuvo 14 vnt., o kitą 20 vnt. širšių ir vienas priklydęs širšuolas.

The post Darau pats: paprastas būdas atsikratyti širšių appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.