Lina Liubertaitė sako, kad prieš raitojantis rankoves kieme reikėtų dėmesį atkreipti į želdyno vietą kieme, ir į augalus, kuriuos renkatės.
Sodas
Sodas – tai erdvė, kurioje dera natūralus grožis, poilsis ir praktinė nauda. Jame galima auginti vaisius, uogas, daržoves ar tiesiog mėgautis žydinčiomis gėlėmis, dekoratyviniais augalais ir ramybe. Gerai suplanuotas sodas ne tik džiugina akį, bet ir prisideda prie sveikesnio gyvenimo būdo bei tvaresnės aplinkos kūrimo. Tinkamas augalų pasirinkimas, dirvos priežiūra, sezoniniai darbai ir apgalvotas zonų išdėstymas leidžia sodą pritaikyti tiek aktyviam laisvalaikiui, tiek pasyviam poilsiui. Ieškai idėjų, ką sodinti ir kaip prižiūrėti? Sodas – tai vieta, kur rankomis galima kurti gamtos grožį.
Kaip ir kiekvienais metais balandžio mėnesį, vyks sakurų fiesta. Pati didžiausia ir gražiausia, ko gero, būna Vilniuje, japonų diplomato Č. Sugiharos sakurų parke. Daugelis vilniečių ir ne vilniečių, paprastai niekada net ir nesidomintys augalais, stengiasi nors trumpam atvykti pasigėrėti šiuo įstabiu reginiu. Ir nors vieni džiaugiasi ir mėgaujasi šiuo žydėjimu, o kiti purkštauja ir vadina tai sakurų isterija, pamačius baltų žiedų debesis, abejingiems likti sunku –...
Nors kalendoriuje – vis dar vasario mėnuo, o dalis žmonių nepasitiki netikėtai atšilusiais orais, žiema tikrai baigėsi daugumai žiemos soduose ir namuose augančių augalų. Kaip pasirūpinti augalų augimu po ramybės periodo pataria ManoNamai.lt kalbinti ekspertai....
Spalis – tai metas, kai tiek darže, tiek sode bei gėlyne prasideda intensyvūs rudeniniai darbai, ruošiant žemę ir augalus žiemos poilsiui. Atvėsus orams, svarbu nuimti vėlyvųjų daržovių derlių, išvalyti šiltnamius, pasirūpinti vaismedžiais ir sodinti dar nepasodintus augalus. Tai taip pat tinkamas laikas grėbti lapus, paruošti veją žiemai ir atlikti paskutinius darbus gėlyne, sodinant svogūnines gėles bei ruošiant daugiamečius augalus šaltajam sezonui. Tinkamai atlikti šie darbai užtikrins, kad augalai pavasarį atsigautų ir žemė būtų paruošta naujam derliui.
Medžiai jau meta lapus, o orai ima vėsti. Norėtumėte atsipūsti nuo sodo ir daržo darbų, pasirūpinti darbo vaisiais, pasiruošti atsargų žiemai. Vis dėlto, nors sodas su daržu ramiai sau snaudžia, jų pamiršti nevalia. Dabar pats tinkamiausias metas paruošti savo augalų karalystę kitam pavasariui. Taigi, ko nederėtų pamiršti?...
Nors už lango dar vyrauja nenuspėjama orų kaita, bet vis ilgiau ir ryškiau šviečianti saulė skelbia, kad artėja darbymetis. Balandis – ganėtinai intensyvus mėnuo daržininko bei sodininko kalendoriuje, tad kviečiame susipažinti su svarbiausiais šio mėnesio darbais....
Mažytį sodą, kuriame žaliuotų prieskoniniai augalai ar smulkiavaisių veislių daržovės, galima nesunkiai įsirengti savo namuose.
Pasak mokslininkės, šilauogių selekcininkės Lietuvoje, sodinės šilauogės populiarumas kasmet didėja, išvedamos vis naujos veislės, kurios gerokai lenkia senąsias ir uogų dydžiu, ir skoniu, ir vertingomis savybėmis. Kadangi šilauogės – tai ilgaamžė sodo kultūra, pasodintos augs ir derės mažiausiai 25-30 metų, todėl labai svarbu šilauogių augintojui tinkamai išsirinkti jų veislę. Lietuvoje geriausia auginti ankstyvąsias ir vidutiniškai ankstyvas šilauogių veisles....
Rodos, visas sodas jau paruoštas žiemos miegui. O ar kartais nepamiršote gėlyno? Atėjus vėlyvam rudeniui, svarbu ne tik pasirūpinti sodo augalais, bet ir atidžiai paruošti gėlyną žiemos sezonui. Lapkričio mėnesį prasideda paskutinis augalų priežiūros etapas, kurio metu apdengiame jautrius šaltai dirvai augalus, pašaliname likučius ir pasirūpiname, kad gėlės saugiai peržiemotų. Tinkamas gėlyno paruošimas ne tik padės išlaikyti sveikus augalus, bet ir užtikrins, kad jie pavasarį sužydėtų visu grožiu.
Nukalkinkite dirvožemį rudenį ir pagerinkite jo kokybę. Kalkės padidina derlingumą, mažina rūgštingumą bei užtikrina augalų augimą kitą sezoną.
Norint auginti rožes mišriuose rožynuose, reikia susitaikyti, kad tam reikės skirti laiko. Daugumai veislių prireikia 2-3 metų, kad jos gerai augtų ir išsišakotų, bet pastangų įdėti tikrai verta....
Nors šis klausimas skamba retoriškai, bet ne be pagrindo. Vieniems nepatinka šio spygliuočio kvapas, antri neįsivaizduoja kitokios gyvatvorės nei tujų, tretiems jos primena laidotuves, o dar kitiems tujos – būtinas alpinariumo akcentas. Ir nors vakarinės tujos nuo seno ir dažnai auginamos mūsų kiemuose, bet iš tiesų į Lietuvą jos buvo atvežtos tik prieš kelis šimtus metų, kai lietuvių dvarininkai pagal Vakarų Europos madas įrenginėjo savo parkų želdinius. Tujos natūr...
