Štai keletas įdomių faktų apie tai, kas vyksta kenkėjų pasaulyje, kai už lango spaudžia šaltukas, ir ką verta žinoti apie dažniausius nekviestus svečius.

Kur žiemą dingsta uodai?

Daugelis nustemba pavasarį pamatę uodus anksčiau, nei atšyla oras lauke. Pasirodo, jie niekur nebuvo dingę – jie žiemojo kartu su jumis. Šaltuoju metų laiku šie vabzdžiai pasineria į savotišką žiemos miegą (diapauzę).

Jei šį savaitgalį užsuksite į savo rūsį, garažą ar vėsų sandėliuką, atidžiau pažvelkite į lubas. Labai tikėtina, kad ten pamatysite aukštyn kojomis kybančius, nejudančius uodus. Suaugėliai renkasi vėsias žmogaus būsto patalpas, o lervos žiemoja vandens telkiniuose.

Vos orui rūsyje nors trumpam atšilus ar atsiradus balutei, kai kurios rūšys gali net sudėti pirmuosius kiaušinėlius. Būtent šie rūsiuose peržiemoję uodai yra pirmieji, kurie pradės pulti žmones pavasarį. Beje, ar žinojote, kad uodai aukas renkasi ne atsitiktinai? Tyrimai rodo, kad turinčius nulinę kraujo grupę uodai gelia dvigubai dažniau nei turinčius A grupę.

Vorai: žiemą juos pastebime dažniau

Žiemą, kai daugiau laiko praleidžiame namuose, dažniau akis užkliūva ir už kampuose tūnančių vorų. Pasaulyje jų yra apie 35 tūkst. rūšių. Nors arachnofobija (vorų baimė) yra labai paplitusi, biologas Liutauras Grigaliūnas ramina – dauguma jų nepavojingi.

Tiesa, techniškai visi vorai yra nuodingi, tačiau Lietuvoje yra vos keletas rūšių, kurios pajėgios perkasti žmogaus odą. Toks įkandimas nėra mirtinas ir skausmu prilygsta nebent širšės įgėlimui.

Įdomus faktas: vorų gyvenimas kupinas dramų. Kai kurių rūšių patinėliai prieš poravimąsi atlieka specialų šokį, kad nukreiptų didesnės patelės dėmesį. Deja, net ir geriausi šokio judesiai ne visada išgelbsti „jaunikį“ – po apvaisinimo patelės dažnai juos tiesiog suėda.

Vonios gyventojai žvyninukai

Žiemą šildymas išsausina namų orą, tačiau vonios kambarys išlieka drėgmės oaze. Būtent čia dažnai aptinkamas cukrinis žvyninukas (dar vadinamas sidabrine avižėle). Tai pailgos formos, vikrus vabzdys, kurio protėviai Žemėje atsirado daugiau nei prieš 400 mln. metų.

Nors žvyninukai žmogui žalos nedaro, jų buvimas sukelia estetinį diskomfortą. Jie aktyvūs tamsoje – turi dvi sudėtines akis ir puikiai mato naktį, todėl uždegus šviesą vonioje jie staigiai sprunka slėptis.

Tarakonai ieško šilumos

Tarakonai – vieni atspariausių kenkėjų, kurie šaltuoju sezonu ypač veržiasi į šiltas patalpas. Juos išnaikinti sunku ne tik dėl vislumo, bet ir dėl fiziologinių savybių.

Ar kada susimąstėte, kiek laiko tarakonas gali nekvėpuoti? Pasirodo, šie kenkėjai gali sulaikyti kvėpavimą ir po vandeniu išgyventi net 30 minučių. Be to, nors tarakonai turi sparnus, skraidymas nėra jų stiprioji pusė – dažniausiai jie tik ropoja. Tiesa, Lietuvoje gyvenantys miškiniai prūsokai gali perskristi keletą metrų, tačiau butuose dažniausiai susiduriame su „pėsčiaisiais“ įsibrovėliais.

Blusos ir graužikai – žiemos tandemas

Žiemą į namus, rūsius ar sandėliukus, bėgdami nuo šalčio, dažniau užsuka graužikai (pelės, žiurkės), o kartu su jais atkeliauja ir blusos. L. Grigaliūnas pabrėžia įspūdingus blusų fizinius duomenis: šis mažas parazitas gali pašokti net 15 cm į aukštį ir 32 cm į ilgį.

Tokią jėgą (didesnę nei žiogo!) joms suteikia resilinas – cheminė medžiaga užpakalinėse kojose, kuri yra elastingesnė už bet kokią gumą. Tad jei rūsyje lankosi beglobės katės ar graužikai, rizika parsinešti blusų į šiltus namus išauga net ir žiemą.

Patalinės blakės: atkeliavusios iš urvų

Jei blusos yra šuolininkės, tai blakės – slapukės. Jos sunkiai pastebimos dieną ir maitintis išlenda tik naktį. Nors jos mėgsta laikytis arti aukos (lovose, čiužiniuose), esant reikalui gali nuropoti net 30 metrų, kad gautų maisto.

Įdomu tai, kad šių parazitų istorija siekia gilią senovę. Savo evoliucijos pradžioje blakės gyveno urvuose ir mito šikšnosparnių krauju. Kai į urvus atsikraustė pirmieji žmonės, įvyko lemtinga „pažintis“. Kai žmonės paliko urvus ir pradėjo statyti būstus, kartu su savo daiktais jie išsigabeno ir šiuos kraujasiurbius, kurie sėkmingai mus kankina iki šiol.

The post Manote, kad kenkėjai žiemą išmirė? Sužinokite, ką šiuo metu veikia uodai, ir kas slepiasi jūsų rūsyje bei vonioje appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

„Šildymo sezono metu jaučiame didesnį poreikį naikinti tarakonus. Kuo temperatūra patalpoje aukštesnė, kuo lengviau prieiti prie vandens ir maisto šaltinių, tuo tinkamesnės sąlygos tarakonams veistis. Ir nesvarbu, kokia patalpa, ar butas, ar namas, ar kavinė – jų randama netgi biuruose. Jei patalpoje pastebėjote vieną tarakoną, tikėtina, kad aplinkui šmirinėja dar kelios dešimtys šių vabzdžių“, – teigia UAB „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas.

Auga gyventojų sąmoningumas

Kenkėjų kontrolės ekspertai pastebi, kad gyventojai tarakonų siekia atsikratyti ne tik dėl jų nemalonios išvaizdos, bet ir galimos rizikos sveikatai.

„Nemažai kalbame apie tai, kad ūsuotieji kenkėjai, misdami atliekomis, gali pernešti žmogaus sveikatai itin pavojingus ligų sukėlėjus: tuberkuliozę, salmoneliozę, dizenteriją, vidurių šiltinę, šių vabzdžių išmatos, išnaros ir kiaušinėliai gali sukelti alergiją, egzemą. Panašu, kad vis daugiau gyventojų ima suprasti, kokią realią žalą gali padaryti tarakonai“, – kalba kenkėjų kontrolės specialistas.

Tarakonai didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia šiltose, tamsiose, nešvariose, užterštose vietose, minta įvairiomis atliekomis, ekskrementais užteršia žmonių ir gyvūnų maistą. Užtenka tarakonui perbėgti per nešvarumus ir užlipti ant maisto – bakterijos neabejotinai pasklis. Tarakonai perneša virš 20 rūšių patogeninių bakterijų, virusus, grybelius, platina žarnyno ligas, taip pat parazitinių kirmėlių kiaušinėlius.

Keli patarimai, ką daryti

Palikdami trupinių ant stalviršių, nelaikydami maisto sandariai ir vengdami reguliariai išnešti šiukšles, gyventojai tarakonams daro paslaugą.

„Tarakonai nesimaitinę gali gyventi iki mėnesio, negėrę – iki dviejų savaičių, todėl pakanka net menkiausio vandens šaltinio, pavyzdžiui, kondensato ant vamzdžių, ir tarakonai toliau gyvuoja jūsų teritorijoje. Bet kokiu atveju švara – pirmas ginklas prieš ūsuotuosius. Patalpoje negali likti nė menkiausio maisto gabaliuko ar šiukšlės atraižėlės, vadinasi, reikia atitraukti visas spinteles, viryklę, šaldytuvą ir kitus prietaisus bei baldus, nuvalyti sienas ir kitus paviršius. Aplinka turi būti švarinama nuolat. Labai svarbu net šaldytuve maistą laikyti sandariuose induose arba plastikiniuose maišeliuose, negalima palikti per naktį gyvūnų ėdalo, vandens, smėlio dėžučių“, – pataria kenkėjų kontrolės ekspertas.

L. Grigaliūnas atkreipia dėmesį, jei gyventojai ryžosi tarakonus naikinti patys, priemones būtina naudoti tiksliai pagal naudojimo etiketes. Šiais laikais galima rasti tokių priemonių, kurios yra ir efektyvios, ir naikinimo metu gyventojams nereikia palikti būsto, tik labai svarbu įsigilinti ir į kenkėjų įpročius, biologines savybes.

The post Kodėl būtina naikinti tarakonus: gali pernešti žmogaus sveikatai itin pavojingus ligų sukėlėjus appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Biologas Liutauras Grigaliūnas teigia, kad pasaulyje aptinkama daugiau nei 4000 šių vabzdžių rūšių. Mūsų namuose dažniausiai apsigyvena nedideli, iki 1,6 cm ilgio, šviesiai rudos spalvos naminiai prūsokai arba rečiau pasitaiko stambūs juodos ar rudos spalvos juodieji (rytietiški) tarakonai. Šildymo sezono metu šie kenkėjai tampa itin aktyvūs. Kaip kovoti su ilgaūsiais?

Tarakonai bijo švaros

Nepaisant to, kad tarakonai nesimaitinę gali gyventi iki mėnesio, negėrę – iki dviejų savaičių, neradę maisto likučių jūsų namuose, jie ima jų ieškoti kitur. Kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė teigia, kad labai svarbu patalpose palaikyti švarą.

„Atitraukite visas spinteles, viryklę, šaldytuvą ir kitus prietaisus bei baldus virtuvėje. Nustebsite, kiek daug maisto likučių, riebalų, dulkių ir šiukšlių rasite. Privaloma viską labai kruopščiai išvalyti. Rekomenduojama maistą laikyti sandariuose induose arba plastmasiniuose maišeliuose. Be to, svarbu nakčiai nepalikti naminių gyvūnų maisto, vandens”, – perspėja ekspertė.

Tarakonai bijo sausros

Tarakonai laksto ne tik po virtuvės stalą, ant spintelių, bet dažnai pastebimi ir vonios kambaryje. Čia dažniausiai šilta ir yra drėgmės. M. Kutkaitė pataria, atidžiai patikrinti vietas, kuriose gali slėptis ūsuotieji kenkėjai.

„Jei vonioje yra karnizų, rekomenduojama nuimti, patikrinti, ar nesislepia ūsuotieji vabzdžiai. Būtinai reikia apžiūrėti ir gyvatuką, ir kitus karšto vandens vamzdžius – už įtvirtinimo irgi gali slėptis pulkai išsigandusių tarakonų”, – sako specialistė.

Tinkamas tarakonų naikinimas

Biologas Liutauras Grigaliūnas perspėja, kad tarakonai gali pernešti salmoneliozės, dizenterijos, vidurių šiltinės ir kitų užkrečiamų ligų sukėlėjus. Jie taip pat yra parazitinių helmintų kiaušinėllių nešiotojai. Iš į žmogaus organizmą patekusių parazitų kiaušinėlių išsirita lervutės, kurios gali sukelti labai rimtus sveikatos sutrikimus. Be to, tarakonų išmatos sukelia egzemą ir astmą.

Kenkėjų kontrolės ekspertė tikina, kad tarakonų naikinimui skirtos medžiagos turi būtų naudojamos saugiai: „Žmonės dažnai naudoja lipnius kartoninius namelius, tačiau jie yra skirti tam, kad pastebėtumėte, jog į jūsų patalpas įsiveržė kenkėjai, o ne juos naikinti. Priemonės, kuriomis purškiamos patalpos, turi būti saugios žmogui ir jo aplinkai, ypač, jei jūsų namuose gyvena vaikai ar augintiniai, kurie nuolat liečiasi prie įvairių paviršių. Deja, daugelis vis dar turi įprotį naikinimo priemones įsigyti nespecializuotose parduotuvėse, turguose, kas gali sukelti rimtą žalą žmogaus sveikatai, kadangi tokios priemonės nėra tikrinamos, dažnai neatitinka saugumo reikalavimų, būna, kad netgi nėra nurodytos sudedamosios dalys.“

The post Ko bijo tarakonai? appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Tarakonai – pavojingų ligų platintojai

Ūsuotieji vabzdžiai kuria nešvaros įspūdį, jie potencialiai platina įvairius ligų sukėlėjus. Kadangi tarakonai minta pačiu įvairiausiu organiniu maistu (dažniausiai atliekomis), jie perneša bakterijas ir ligų sukėlėjus. Kaip teigia kenkėjų kontrolės ekspertų UAB „Dezinfa“ atstovas Liutauras Grigaliūnas, jei tarakonai apsigyvena ten, kur yra pagyvenusių asmenų, ligonių arba vaikų, buriasi jaunimas, susirūpinti reikia nedelsiant. Pasak pašnekovo, tarakonus žmonės gali parsinešti namo iš užkrėstų vietų, šie kenkėjai taip pat plinta per ventiliacijos angas, plyšius grindyse, sienose, elektros instaliacijai, vamzdynams skirtas nišas ir pan.

„Tarakonai, dažniausiai tūnantys virtuvėse ar voniose tarp vamzdžių, buitinės technikos, žmonėms kelia labai realų pavojų, nes platina įvairaus pobūdžio ligų sukėlėjus: salmoneliozę, dizenteriją, gastroenteritą, šiltinę. Jei nesiimate šių kenkėjų naikinti, jų populiacija sparčiai auga, kartu didėja tikimybė užsikrėsti dar pavojingesnėmis ligomis: echinokokoze, toksoplazmoze, himenolepidoze. Beje, per tarakonų išmatas, išnaras paliktas ant įvairių paviršių namuose, galima užsikrėsti ir astma bei egzema“, – perspėja L. Grigaliūnas.

Ar būstu dalijatės su tarakonais?

Nors tarakonai moka puikiai maskuotis ir dažniausiai iš slėptuvių išlenda tik naktį, keletas požymių neleis suklysti, padės greičiau įvertinti situaciją ir numatyti veiksmų planą.

„Kaip žinia, didžiausio tarakonų aktyvumo laikas – naktis. Jei virtuvėje ar vonioje (arčiau drėgmės šaltinio), po virykle, šaldytuvu, spintelėmis ar kitais virtuvės (vonios) baldais pastebėjote tarakoną ar jų išnaras, tai rodo, kad namų teritorija dalijatės su nekviestais svečiais – tarakonais“, – vardina L. Grigaliūnas.

Šildymo sezonas – tarakonų aktyvumo metas

Anot ilgametės patirties kenkėjų naikinimo srityje turinčių UAB „Dezinfa“ ekspertų, šaltuoju metų laiku problemos su tarakonais tampa žymiai aktualesnės. Vos prasidėjus šildymo sezonui iškvietimų naikinti tarakonus skaičius ima sparčiai didėti. Kaip teigia įmonės rinkodaros vadovė Kristina Strakauskienė, gyventojai su tarakonais nori susidoroti kuo greičiau, todėl kreipiasi net ir dėl profilaktinio kenkėjų naikinimo visame daugiabutyje.

„Nusipirkome butą senos statybos name, atlikome remontą, o po kurio laiko paaiškėjo, kad aplinkiniuose butuose tarakonų tiesiog knibžda. Pasirodo, esant dideliam užkrėstumui, pastangos izoliuoti kiekvieną plyšį nepasiteisino. Įkurtuvių džiaugsmą pakeitė nerimas dėl šeimos sveikatos ir kaimynų apsileidimo, todėl nusprendėme nedelsti ir sprendimo ieškoti pasitardami su specialistai“, – guodėsi vieno daugiabučio gyventoja.

Situaciją komentuodamas L. Grigaliūnas pabrėžia, kad ieškodami maisto ir palankių gyvenimo sąlygų, tarakonai dažnai migruoja, todėl paprastai užkrėstumas šiais kenkėjais neapsiriboja vieno buto sienomis. Be to, kraustydamiesi į naujus namus ne visada galime žinoti, kad kaimynai vengia naikinti kenkėjus, todėl laikui bėgant problemų dėl tarakonų plitimo gali tik daugėti. Kadangi ūsuotieji labai sparčiai dauginasi, efektyviausia su jais dorotis susitarus su kaimynais, kad vabzdžiai neišplistų ir visiems namo gyventojams būtų saugu ir patogu gyventi“, – pasakoja L. Grigaliūnas.

Švara – priemonė Nr. 1

Tarakonų siaubas – švara, tad kruopštus ir reguliarus namų valymas, ypatingą dėmesį skiriant toms vietoms, kur drėgniau ir šilčiau (virtuvei ir voniai), yra efektyvus būdas kovojant su ūsuotais kenkėjais. Kenkėjų kontrolės specialistai primena, kad reikia pašalinti maisto likučius, trupinius, nekaupti šiukšlių ir nereikalingų daiktų, švarą palaikyti nuolatos, o susidūrus su tarakonais, nedelsiant imtis naikinimo priemonių, atsikratyti vabzdžių likučių ir išmatų.

„Nesvarbu su kokiais kenkėjais susiduriame, būtina atminti, kad naikinimo priemonės turi būti naudojamos saugiai, stengiantis nepakenkti savo ir aplinkinių sveikatai ir aplinkai. Pasirinkus tinkamas priemones, tarakonus naikinti nėra itin sunku. Visgi įsidėmėtina, kad prekybos centruose parduodamų preparatų poveikis dažniausiai yra tik laikinas. Liaudiškos priemonės taip pat ne visada suveikia, todėl kilus abejonėms dėl geriausio kenkėjų kontrolės ir naikinimo būdo, visada rekomenduojame pasitarti su specialistais“, – pažymi ekspertas L. Grigaliūnas.

Įdomūs faktai

• Tarakonai be maisto ir vandens gali išgyventi daugiau nei 2 mėnesius.
• Suaugęs tarakonas pakelia apie 900 kartų už save didesnį svorį.
• Tarakonai lengvai pralenda pro menkiausią plyšį, nes gali susispausti net iki 3 milimetrų storio.

The post Svarbiausi patarimai, kurie padės neįsileisti tarakonų į namus appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Esant šildymo sezonui, tarakonų problema yra labai opi. „Gauname net prašymų dalyvauti namo bendrijos susirinkimuose ir papasakoti, kaip apsisaugoti nuo tarakonų, padėti gyventojams susitarti dėl naikinimo darbų ir pan. Iš tiesų tarakonų naikinimas visame name yra efektyvu, kadangi užtikrinama, jog viename bute išgyvenę tarakonai neišplis po gretimus butus“, – pasakoja UAB „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas.

Tarakonai nekenčia švaros

Tarakonų siaubas – švara namuose. Labai svarbu kruopščiai išvalyti visus namus – atitraukus visas spinteles, viryklę, šaldytuvą ir kitus prietaisus bei baldus reikia pašalinti maisto likučius, trupinius. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti voniai ir virtuvei, kur daugiausia drėgmės. Būtina pašalinti visus tarakonų likučius, išnaras ir išmatas, nes tai – ligų šaltinis.

„Kai namai tvarkingi, pradedami sandarinimo darbai: užtaisomi plyšiai sienose, priklijuojama atplyšusi kiliminė danga, linoleumas ir kt. Maistas turi būti laikomas uždaruose induose, šiukšlės sandariose dėžėse. Tarakonai be maisto ir vandens gali išgyventi iki 70 dienų. Naikinimui reikia pasirinkti efektyvias medžiagas be toksinio poveikio, kad nebūtų pakenkta žmonių sveikatai ir aplinkai.

Paprasčiausios purškiamos aerozolinės priemonės, įsigyjamos prekybos centruose, tik laikinai išnaikins pavienius kenkėjus, o ilgalaikio poveikio pasiekti nepavyks“, – perspėja kenkėjų kontrolės ekspertas.

Išsamiau apie tarakonų naikinimo būdus skaitykite ČIA

The post Kodėl tarakonai išlenda naktį? appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Kalėdų eglutės – kenkėjų namai

Norvegijoje, Bergeno universitete, atliktas tyrimas parodė, kad gyvoje Kalėdų eglutėje gali tūnoti net apie 25 000 vabzdžių, erkių ir vorų. Amarai, vorai, straubliukai, erkės ir kandys – dažniausiai Kalėdines eglutes apninkantys kenkėjai. Paprastai su eglute patekę į mūsų namus, šie vabzdžiai žūva, vis dėlto patariama prieš perkant Kalėdų eglutę kruopščiai ją patikrinti, apžiūrėti. Kenkėjus galima tiesiog lauke nupurtyti arba nuvalyti audinio skiaute. Pagrindinę Kalėdų puošmeną rekomenduojama statyti atokiau nuo kitų kambarinių augalų, kad apsaugotumėte juos nuo kenkėjų.

Maisto likučių vilionės

Pasak kenkėjų kontrolės bendrovės vadovės Margaritos Kutkaitės, gražiausios metų šventės galvos skausmu gali virsti dėl namus užpuolusių tarakonų, blakių ar graužikų. Dar labiau atvėsta oras, todėl šildomos patalpos privilioja kenkėjus, o užsimiršę per šventes gyventojai patys palieka jiems „dovanų“.

„Maisto likučiai ant stalo ir kitų paviršių, neišneštos šiukšlės – puikiausiais masalas tarakonams ir pelėms. Kiekvienais metais po švenčių maratono sulaukiame itin daug klientų skambučių dėl tarakonų ir graužikų naikinimo“, – situaciją komentuoja M. Kutkaitė.

Shutterstock

Sprendimas – čia ir dabar

Kenkėjų kontrolės ekspertai pataria laiku imtis prevencinių priemonių, kad netektų kovoti su nemaloniais „svečiais“ ir gadintis pakilios šventinės nuotaikos. Pasak specialistų, veiksmingiausias ginklas prieš kenkėjus namuose – švara ir tvarka.

„Palaikydami švarą ir tvarką namuose, mes ne tik užkirsime kelią kenkėjams, bet ir išvengsime streso per šventes, kuomet norisi atsipalaiduoti ir mėgautis buvimu su šeima ir draugais. Tad jei per šventes planuojate išvykti, rekomenduojame palikti namus tvarkingus: pašalinti maisto likučius, išnešti šiukšles, šiukšliadėžes sandariai uždaryti, užtaisyti plyšius, išvalyti ir išvėdinti patalpas“, – pataria M. Kutkaitė.

Kenkėjų kontrolės specialistai siūlo aplink namus išdėlioti specialias jauko dėžutes, kurios yra saugiai užrakintos, kad augintiniai ar vaikai nepasiektų graužikų nuodo. Tokiu būdu galima sustabdyti pelių ir kitų graužikų patekimą į patalpas.

Blakės per šventes taip pat „keliauja“

Kaip rašoma spaudos pranešime, dar vienas kenkėjas, per šventes neretai atsirandantis gyventojų namuose, yra blakės. Tai kenkėjas „keliauninkas“, dažniausiai parsivežamas iš kelionių su daiktais rankinėse ar krepšiuose. Norint po viešnagių namo grįžti be „palydovų“, patartina patikrinti, ar ten, kur apsistojote nakvynei, ant lovos čiužinio nematote kraujo ar juodų dėmelių. Jei visgi kyla įtarimų, kad susidūrėte su patalinėmis blakėmis, savo daiktus reikia atidžiai apžiūrėti, išvalyti ir, jeigu reikia, išplauti.

„Jei blakės „atsikraustė“ į Jūsų namus, svarbu išnaikinti ne tik suaugusius vabzdžius, bet ir jų kiaušinėlius. Intensyvus namų tvarkymasis, siurbimas ir palaikoma švara padės išvengti šių kraujasiurbių. Jei kenkėjų kiekiai dideli, be profesionalų pagalbos problemos išspręsti nepavyks“, – teigia kenkėjų kontrolės ekspertė.

The post Ką daryti, kad kenkėjai Kalėdų „nepavogtų“? appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

„Iš viso pasaulyje yra apie 4000 rūšių tarakonų, iš jų maždaug 20 rūšių paprastai plinta gyventojų namuose. Lietuvoje dažniausiai sutinkami juodieji ir rudieji tarakonai. Pastaruoju metu šie kenkėjai itin aktyvūs, todėl prieš imantis naikinimo priemonių, verta atkreipti dėmesį į tarakonams būdingas savybes“, – pabrėžia biologas.

1. Tarakonai būtų geri sportininkai

Tarakonai greiti ir stiprūs – tai kelios iš savybių, reikalingų sėkmingam sportininkui.

„Vidutinis tarakono greitis yra 1,5 metro per sekundę – 2 m ūgio žmogus tokiu greičiu nubėgtų apie 100 metrų. Be to, nebe reikalo galioja mitas, kad tarakonai galėtų atlaikyti net branduolinį smūgį. Ūsuotųjų kūnas yra labai tvirtas, jie geba prisitaikyti prie įvairių gyvenimo sąlygų – kai kurios tarakonų rūšys gyvavo dar prieš 300 mln. metų“, – pabrėžia L. Grigaliūnas.

2. Tarakonai – kanibalai

Ūsuotieji kenkėjai yra visaėdžiai. Esant geroms sąlygoms, jie rinksis angliavandenių ir baltymų kupiną maistą, tačiau neradę ką ėsti jie mis išmatomis, klijais, žmogaus odos atplaišomis, nagais ir net vienas kitu.

„Tarakonai siejami su nešvarumais, kadangi maisto dažniausiai ieško atliekų dėžėse, konteineriuose, augintinių išmatų dėžutėse ir kt. Kai šie vabzdžiai ima jausti maisto trūkumą, dažnai tampa kanibalais ir ima valgyti savo gentainius“, – pasakoja biologas.

3. Tarakonai gali išgyventi savaitę be galvos

Pasak mokslinių tyrimų, tarakonai gali gyventi maždaug vieną savaitę be galvos. Pasak kenkėjų kontrolės eksperto L. Grigaliūno, priežastis yra ta, kad tarakonų kūnuose yra mažos skylutės, per kurias jie įkvepia ir transportuoja orą.

„Sujunkite faktą, kad tarakonai gali ilgą laiką gyventi be maisto ir vandens, deguonį gauna per kūne esančias skylutes, ir turėsite vabzdį, kuris iki savaitės išgyvena be galvos“, – teigia L. Grigaliūnas.

4. Tarakonai mėgsta alų

Kaip rašoma spaudos pranešime, jei mėgstate alų ir namuose pastebėjote bėgiojančius tarakonus, tikėtina, kad daugiausiai jų buriuosis prie alaus butelių, tuščių skardinių.

„Tarakonai mėgsta alų ne dėl to, kad yra dažni vakarėlių dalyviai, bet juos traukia aluje esantys cukrūs ir apyniai. Dėl šios priežasties ūsuotieji vabzdžiai nevengia apsilankyti aludėse, alaus daryklose, kepyklose bei cukrainėse. Be to, ši problema labai aktuali kalbant apie taromatus, nes ne visi žmonės elgiasi atsakingai, t. y. į taromatą meta neišplautus butelius“, – pabrėžia ekspertas.

5. Tarakonai gali nekvėpuoti 40 min.

Šis faktas gana įspūdingas. Tyrimai parodė, kad tarakonai gali užlaikyti kvėpavimą iki 40 minučių ir gali išgyventi po vandeniu iki 30 minučių.

„Manoma, kad tarakono sugebėjimą ilgam laikui užimti kvėpavimą lemia jų kūne esantys vamzdeliai, per kuriuos jie išstumia vandenį ir gauna deguonį“, – apie tarakonų savybes pasakoja ekspertas L. Grigaliūnas.

Tarakonai perneša salmoneliozę, dizenteriją, gastroenteritą, šiltinę ir kt. Nenaikinami jie gali platinti žmogui mirtinas ligas: echinokokozę, toksoplazmozę ir himenolepidozę. Susirgus šiomis ligomis, žmogaus organizme pasėjamos kaspinuočių lervos, kurios pažeidžia virškinimo sistemą, smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Be to, tarakonų išmatos sukelia egzemą ir astmą.

The post Jei pavargote kovoti: įdomūs faktai apie tarakonus appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Paiešką pradėkite vonioje

Vonios ir virtuvės patalpose dažniausiai šilta ir yra drėgmės. Tokią aplinką ir mėgsta tarakonai. Kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas pataria apžiūrą pradėti būtent nuo šių patalpų.

„Tarakonai maitinasi naktį, nuo šviesos jie slepiasi, todėl pirmą kartą besilankant bute pastebėti juos sunku. Atidžiai apžiūrėkite vonios kambarį. Jei staiga vonios kambaryje uždegus šviesą išvydote bent vieną sprunkantį tarakoną, tikėtina, kad bute yra užkrėstumas šiais vabzdžiais. Apžiūrėkite plyšius sienose (jei tokių yra), gyvatuką, pertvaras prie šildymo įrenginių – už įtvirtinimo irgi gali slėptis tarakonai“, – pasakoja biologas.

Tarakonus išnaikinti sunku, ypač daugiabučiuose namuose, kur ūsuotieji vabzdžiai gali keliauti iš vieno kaimyno pas kitą. Šie kenkėjai gali išbūti nesimaitinę ir be vandens net iki 70 dienų.

Apžiūrėkite virtuvės spinteles

Spintelėse užsilikę produktai gali slėpti itin nemalonią staigmeną naujakuriams – maistines kandis.

„Kandys į namus patenka ne tik su maistu, parsineštu iš prekybos centrų, bet ir pro kambarių vėdinimui pravertus langus, ventiliacijos angas. Radusios miltų, arbatos, riešutų, kruopų, sėklų, makaronų, šokolado ar kito tinkamo maisto, kandys ima veistis“. Tokius produktus dažniausiai tenka išmesti“, – sako L. Grigaliūnas.

Voratinkliniai siūleliai maisto produktuose, kokonai spintelėse, lervos, randamos maiste, skraidantys kandžių drugeliai rodo, kad yra užkratas.

Miegamajame pakelkite lovos čiužinį

Čiužinių siūlėse, medinių lovų rėmų plyšiuose, vietose už lovos, po grindjuostėmis ar atsilupusiais tapetais, kampuose slepiasi patalinės blakės.

„Jei pakėlėte lovos čiužinį ir išvydote 5 mm ilgio, plokščius, ovalo formos ir šviesiai rudos spalvos vabzdžius, kraujo taškelius, tamsios arba juodos spalvos išskyrų dėmes, bute gyvena šios blakės“, – užkrėstumo požymius vardija ekspertas.

Pastebėjus blakes, reikia nedelsiant imtis naikinimo priemonių, kadangi atsiradus dideliam užkrėstumui šiuos kenkėjus išnaikinti patiems praktiškai bus neįmanoma.

Pakelkite galvą į viršų

Jei aplink namą pastebite būrius paukščių, jų lizdų, gyvenant tokiame name gali kilti problemų dėl lizduose knibždančių kailiavabalių, kandžių, blusų, blakių ar net paukštinių erkučių. Vieni iš labiausiai užkrėstų būna kregždžių lizdai.

„Paukščių lizduose besiveisiantys kenkėjai minta plunksnomis, pūkais, krauju ar odos epidermiu. Jei balkone, pastogėje matote paukščių lizdus, tikėtina, kad teks kovoti su kailiavabaliais, blusomis, po namus ropinėjančiomis mažytėmis paukštinėmis erkutėmis, sklindančia smarve, užteršta aplinka. Vietose, kuriose susikaupusios paukščių išmatos, vystosi mikrogrybeliai, sukeliantys kitą infekcinę ligą – histoplazmozę“, – teigia biologas ir perspėja, kad įstatymai naikinti paukščius draudžia. Tikslas yra priversti paukščius pasitraukti iš jiems patogios vietos: balkone nelaikyti senų baldų, dėžių, tvirtinti paukščius atbaidančias priemones.

Venkite namų su šiukšlių vamzdžiais

Butų gyventojai, kurių laiptinėse įrengti šiukšlių vamzdžiai, dažnai kenčia nuo pelių, žiurkių, musių.

„Šiukšlių vamzdžių atsisako vis daugiau namų. Netinkamai prižiūrimi nešvarūs vamzdžiai, o dar labiau pirmame aukšte esančios konteinerio patalpos – patogus būstas žiurkėms, pelėms, musėms ir kitiems kenkėjams. Ant žemės iškritusios, į vamzdį nebetilpusios šiukšlės kenkėjus kviečia užsukti ir į gyventojų namus“, – kalba L. Grigaliūnas ir pabrėžia, kad tokiu atveju problemos turi būti sprendžiamos viso namo sutarimu: naikinami kenkėjai, dezinfekuojami vamzdžiai, sandarinami kenkėjų patekimo keliai.

Jei pastebėjai kenkėjų?

Atlikti inspekciją buitinėmis sąlygomis, t. y. neturint specialios įrangos, biologinių žinių, patirties, nėra lengva, ką daryti, jei nusipirkai ar išsinuomojai būstą ir tik atsikraustęs pastebėjai lakstančius tarakonus, ropinėjančias blakes, besirangančias kirmėles spintelėse?

Kenkėjų kontrolės ekspertų vadovė Margarita Kutkaitė teigia, jei atsikraustėte į butą, kuriame yra už nuomą nemokantis, jūsų maistą ėdantis, naktimis gąsdinantis kenkėjas, reikės apsiginkluoti kantrybe.

„Tarakonai itin bijo švaros: išneškite visas šiukšles, atitraukite baldus kambariuose, virtuvėje, išvalykite visus maisto likučius, ant stalo, kriauklėje, vonioje nepalikite nė lašo vandens, užsandarinkite plyšius sienose, ventiliacijos angas, priklijuokite atplyšusią kiliminę dangą, linoleumą ir kt. Jei naikinsite patys, cheminės medžiagos, kurias naudosite, turi būti legalios, registruotos, nekenksmingos žmogui ir jo aplinkai“, – perspėja kenkėjų kontrolės ekspertė.

Namuose pamačius maistines kandis, svarbu išmesti jų užterštą produkciją, patikrinti spinteles ir kitus plyšelius, kuriuose gali slėptis suaugę vabzdžiai ar būti pridėta kiaušinėlių.

„Atidžiai išvalykite kiekvieną spintelę, kurioje rastos kandys, taip pat reikėtų dažnai ir kruopščiai valyti visų baldų paviršius. Kandims patrauklus maistas turėtų būti laikomas sandariai, supiltas į sandarius ir sunkiai prieinamus plastikinius, stiklinius ar metalinius indelius, stiklainius“, – pataria ekspertė.

Blakės itin greitai plinta po patalpas, jas išnaikinti – iššūkis. Pirmiausiai nustatomi užkrėstumo židiniai, tada tos vietos turi būti kruopščiai išvalomos, išsiurbiamos.

„Patalynę, čiužinių užvalkalus, drabužius išskalbkite 60 Co vandenyje. Tam, kad būtų užtikrintas norimas rezultatas, reikia imtis ir cheminių priemonių – jos turėtų kenkti blakėms, o ne žmogui. Jei blakės išplito po visus namus, baldai ir kiti daiktai turi būti apdorojami karščiu. Pasitaiko atvejų, kai dalį daiktų tenka išmesti“, – pasakoja M. Kutkaitė.

The post Kaip išsirinkti butą be kenkėjų? appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

Šiandien jums papasakosime, kaip atsikratyti vabzdžių pačiu nekenksmingiausiu būdu! Net jeigu namuose sukinėjasi vaikai ir gyvūnai, šią priemonę naudoti tikrai galima.

Shutterstock nuotr.

Taigi, kaip kovoti su kenkėjais-vabzdžiais? Viskas, ko jums reikės – šiek tiek lauro lapelių! Išdėliokite juos įvairiuose savo namų kampuose ir visam laikui pamiršite šiuos nelauktus svečius savo namuose!

Paslaptis slypi tame, kad tokie vabzdžiai kaip tarakonai, skruzdėlės, musės, uodai ir kandys negali pakęsti lauro lapų kvapo. Taip pat lauro lapelių vertėtų įdėti į talpas, kuriose laikote kruopas – tai apsaugos jūsų produktus nuo smulkių vabaliukų atsiradimo.

Shutterstock nuotr.

The post Pasinaudokite šiuo patarimu ir tarakonai, skruzdėlės, musės, uodai, kandys nebegadins jums gyvenimo appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.

„Vasarą žmonės atostogauja – išvykdami uždaro langus, pamiršta nuo stalų pašalinti maisto likučius, išnešti šiukšles. Po poilsio grįžęs namo nė vienas atostogautojas nesitiki rasti naujų gyventojų. Rudos ar juodos spalvos pusantro-trijų centimetrų ilgio vabzdžiai, išnaros, nemalonus priplėkęs kvapas – tai požymiai, perspėjantys, kad namuose yra tarakonų. Jei patalpoje pastebėjote vieną tarakoną, tikėtina, kad aplinkui šmirinėja dar 30–50 šių vabzdžių“, – pasakoja kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas.

Tarakonai bėga iš tvarkingų namų

Švara – tarakonų priešas. Būna, gyventojai tikina, kad namuose palaiko nuolatinę tvarką: plauna grindis, siurbia, valo dulkes, tačiau tarakonų tik daugėja.

„Kovojant su tarakonais įprastinės tvarkos nepakanka – patalpoje negali likti nė menkiausio maisto gabaliuko ar šiukšlės atraižėlės, vadinasi, reikia atitraukti visas spinteles, viryklę, šaldytuvą ir kitus prietaisus bei baldus, nuvalyti sienas ir kitus paviršius, išvalyti ventiliacijos angas, plyšius tarp grindų ir kt. Aplinka turi būti švarinama nuolat“, – tikina biologas.

Mitas, kad tarakonai neišnaikinami

Vis dar egzistuoja nuomonė, kad tarakonų apskritai neįmanoma išnaikinti, tačiau taip nėra. Tiesiog labai svarbu puikiai išmanyti kenkėjų biologiją ir turėti tam tikrų įgūdžių.

„Stojant į kovą su tarakonais, svarbu atkreipti dėmesį, kokios naikinimo priemonės naudojamos. Anksčiau buvo įprasta reguliariai išvykti iš namų, išpurkšti patalpas cheminėmis medžiagomis ir laukti, kol aplinkoje esantys pavieniai tarakonai nustips. Tačiau dabar viskas paprasčiau: tarakonų naikinimui naudojamos priemonės yra efektyvesnės ir nepavojingos žmogaus sveikatai, nekelia toksinio poveikio – naikinimo metu gyventojams nereikia palikti būsto“, – tikina kenkėjų kontrolės ekspertė Margarita Kutkaitė.

Ką daryti, jei tarakonai atkeliauja iš kaimynų?

Tarakonai – sparčiai besidauginantys ir migruojantys vabzdžiai. Dažnas atvejis, kai nuo aplaidžių kaimynų kenčia visas namas. Priverstinis naikinimas draudžiamas, tačiau nuo gretimose patalpose gyvenančių tarakonų galima apsisaugoti.

Pasak M. Kutkaitės, svarbu užsandarinti visas vabzdžių patekimo angas: plyšius, esančius sienose, prie grindų, aplink grindjuostes, po durimis, aplink vamzdžius, elektros lizdus. Ant ventiliacijos angų patariama pritvirtinti tinklelius. Taip pat svarbu namuose nelaikyti senų dėžių, popieriaus, pirkinių maišelių. Be to, maistą, vandenį ir gyvūnų ėdalą patariama laikyti sandariose talpose. Prie sienų galima pastatyti lipnius kartoninius namelius, kurie signalizuos, ar į namus neužklydo kenkėjai.

The post Tarakonų atakos – kaip juos išvyti? appeared first on Mano Namai - Naujienos apie interjerą, namus, dizainą, sodą, daržą ir Tavo miestą.