Naktinis prakaitavimas – tai problema, su kuria susiduria nemažai vyrų, tačiau apie ją dažnai kalbama per mažai. Jei naktį pabundate suprakaitavęs taip, kad tenka keisti patalynę ar drabužius, tai nėra tik paprastas nepatogumas.
Sveikata
Šioje sveikatos rubrikoje ManoNamai.lt redakcija dalinasi patikima ir praktiška informacija, padedančia rūpintis gera savijauta kasdienėje aplinkoje. Remdamiesi specialistų rekomendacijomis, patikrintais šaltiniais ir realia gyvenimo patirtimi, aptariame temas, susijusias su fizine ir emocine sveikata, sveikais įpročiais, poilsiu, mityba bei gyvenimo kokybės gerinimu. Čia rasite aiškius, suprantamus patarimus, pritaikytus kasdieniam gyvenimui, vengiant perdėtų pažadų ar nepatikrintos informacijos. Mūsų tikslas – kad sveikata būtų suvokiama kaip nuoseklus rūpinimasis savimi, paremtas žiniomis, saiku ir ilgalaikiu požiūriu.
Miegate prastai? Nebūtina iškart kreiptis į gydytoją ar griebtis tablečių – verčiau atkreipkite dėmesį į smulkmenas, kurios gali daryti įtaką ne tik poilsiui naktį, bet ir produktyvumui dieną. Neuromokslininkė Laura Bojarskaitė pabrėžia – miegas nėra atskira dienos dalis, todėl nemiga tampa plačia visuomenės problema.
Reguliariai nesilankant pas burnos higienistą ankstyvos burnos ligos dažnai lieka nepastebėtos ir ilgainiui pablogina burnos sveikatą. Nors dauguma žmonių mano, kad pakanka kasdienės dantų priežiūros namuose, specialistai pabrėžia – net ir kruopščiai prižiūrint dantis galima daryti klaidų, kurios ilgainiui turi rimtų pasekmių.
Vaistų vartojimas daugeliui atrodo itin paprastas procesas, tačiau praktika rodo, kad būtent čia žmonės klysta dažniau, nei atrodo. Net ir nedideli netikslumai, neteisingai supratus vaistų vartojimo laiko rekomendacijas, turi reikšmingos įtakos gydymo eigai. Vaistininkai pastebi, kad žmonės dažnai nepamena, kada vaistus reikia vartoti prieš valgį, o kada po jo, o kartais juos vartoja tiesiog pagal nuojautą, todėl kyla nepageidaujamų pasekmių rizika.
Šiuolaikinis gyvenimo tempas įsuka į nuolatinio skubėjimo ratą – darbai, atsakomybės, informacijos perteklius. Vis mažiau laiko lieka ne tik poilsiui, bet ir savistabai – kol kūnas pats nepradeda siųsti aiškių signalų, kad ribos peržengtos. Lėtinis stresas ilgainiui tampa tylia kasdienybės dalimi, pasireiškiančia fiziniu pervargimu, emociniu išsekimu, miego sutrikimais, nuotaikų kaita ar nuolatiniais nugaros bei galvos skausmais – tai ne laikinas nepatogumas, o kūno protestas.
Vis dažniau girdime, kad žarnynas – tai mūsų antrosios smegenys. Ir ne veltui. Žarnyno mikroflora daro įtaką ne tik virškinimui, bet ir imuninei sistemai, energijos lygiui, nuotaikai bei net odos būklei.
Antibiotikai – ne pirmosios pagalbos priemonė kelionėse ar medikamentas „dėl viso pikto“. Vis dar nemažai žmonių vartoja šiuos receptinius vaistus net ir tada, kai to nereikia, panaudodami nesuvartotas jų atsargas ar pasiskolinę iš artimųjų.
Nemalonus burnos kvapas (halitozė) – dažna, bet vis dar tabu tema. Jis gali paveikti pasitikėjimą savimi, bendravimą ir net santykius. Nors dažnai manoma, kad tai tik prastos burnos higienos pasekmė, iš tiesų priežasčių gali būti kur kas daugiau.
Šventinis laikotarpis daugeliui neatsiejamas nuo alkoholio vartojimo, tačiau net ir, atrodytų, nedidelis jo kiekis kepenims gali tapti nemenku išbandymu. Nors visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad saikingai vartojamas alkoholis nekenkia, medikai pabrėžia – visiškai saugios dozės neegzistuoja. Vis dėlto medikė dalijasi praktiniais patarimais, kaip šventiniu laikotarpiu elgtis sąmoningiau, kad organizmui alkoholio poveikis tektų kuo silpnesnis.
Artėjant metų pabaigai, vis dažniau tenka išgirsti apie patiriamą darbuotojų perdegimą. Kaip spręsti šią problemą – patarimų apstu, tačiau ar tikrai ši būsena yra tikrasis perdegimas, ar tiesiog padidėjęs darbo krūvis – dažnai painiojama.
Sloga – dažnas nosies gleivinės uždegimas, daugeliui suprantamas kaip „nieko rimto“, kol jis netampa kasdieniu vargu – čiauduliu, nuolat varvančia nosimi ir apsunkusiu kvėpavimu. Tačiau ne visos slogos vienodos – vienas atvejis gali būti peršalimas, kitas – alergijos požymis ar net bakterinė infekcija. Taigi, ką išduoda skirtingos slogos formos ir kada reikėtų sunerimti?
Žiemos šventės dažnai siejamos su magija, jaukumu ir džiaugsmu, tačiau realybėje tai neretai tampa skubėjimo, pirkinių sąrašų ir nesibaigiančių darbų maratonu. Amerikos psichologų asociacijos (APA) tyrimas rodo, kad Kalėdų ir prieškalėdiniu laikotarpiu 21 proc. respondentų jaučia intensyvų stresą, 49 proc. – vidutinį, o likusieji – nedidelę įtampą. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad šis stresas nėra trumpalaikis – jo pasekmės gali tęstis ilgai po švenčių.
